Mazi už bendrų ligų prevencijai

Lietuvoje nuo šios ligos mirė 17,8 proc. Todėl nepakanka nustatyti kurį nors vieną rizikos veiksnį, būtina išsiaiškinti visus ir įvertinti juos.

Photo gallery News Rugsėjo 29 d. Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje.

Bet nebūtinai taip turėtų būti: bent kiek pakeitę savo gyvenseną galime sumažinti širdies ligų ir insulto riziką, pagerinti savo gyvenimo kokybę ir rodyti gerą pavyzdį jaunesnėms kartoms. Šis pažadas — tai būdas pasakyti sau, žmonėms, kurie mums rūpi, ir visiems pasaulio žmonėms, kaip svarbu yra rūpintis savo širdies sveikata.

Kasmet pasaulyje dėl minėtos priežasties miršta apie 17,9 mln. Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos sudarė daugiau kaip pusę, t. Lėtinė išeminė širdies socialinė bendra yra pagrindinė mirties priežastis tarp darbingo amžiaus 16—64 m. Lietuvoje nuo šios ligos mirė 17,8 proc. Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba bei mažas fizinis aktyvumas.

Kiti rizikos veiksniai, turintys įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis, yra antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichinis bei socialinis stresas.

1. Šunys paplūdimyje – gerai ar blogai? Pasisakė ir V. Baumila bei A. Tapinas
2. Profilaktiški tyrimai — geriausia prevencija Profesorius sako, kad lyginant su situacija, kuri buvo prieš 30 metų, dabar vėžiu suserga trigubai daugiau moterų.
3. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras - Sužalojimų prevencija
4. Kremas gelis sąnarių kaina
5. Swollen painful joint little finger
6. Ką daryti, kad širdies ligos nekirstų iš pasalų?
7. Meniu su ligomis sąnarių
8. SVEIKA MITYBA IR NUTUKIMO PREVENCIJA – Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Dažnai širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai apskaičiavo, jog vidutinis arterinio kraujo spaudimo, cholesterolio koncentracijos kraujyje sumažinimas, metimas rūkyti gali daugiau negu dvigubai sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Pasaulinė širdies federacija ragina paminėti Pasaulinę širdies dieną ir pasižadėti keisti savo įpročius, pradėti valgyti subalansuotą maistą, reguliariai mankštintis, sumažinti alkoholio vartojimą, nerūkyti arba mesti, jei rūkote.

Šie maži pokyčiai ne tik pagerins Jūsų sveikatą, bet ir padės mėgautis pilnaverčiu gyvenimu. Fizinis aktyvumas. Stenkitės, kad fizinis aktyvumas taptų įprasta jūsų gyvenimo dalimi. Pavyzdžiui, naudokitės laiptais, o ne liftu, išlipkite iš autobuso keletą stotelių anksčiau ir eikite likusį kelią pėsti, žaiskite su vaikais judrius žaidimus, važiuokite dviračiu į darbą, intensyviai atlikite namų ruošos darbus.

Ką daryti, kad širdies ligos nekirstų iš pasalų?

Fizinis aktyvumas yra puikus būdas atsikratyti streso ir kontroliuoti savo svorį — stresas ir antsvoris taip pat daro įtaką širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui. Subalansuota mityba. Su maistu kasdien turime gauti būtinų organizmui medžiagų: riebalų, angliavandenių, baltymų, vitaminų, mikroelementų, skaidulinių medžiagų. Visų šių medžiagų santykis turi būti subalansuotas. Netinkamai maitinantis santykis sutrinka.

Širdžiai ir kraujagyslėms ypač žalingas per gausus gyvulinių riebalų, lengvai pasisavinamų angliavandenių, druskos, per mažas šviežių daržovių, vaisių, skaidulinių medžiagų, vitaminų, kalio, magnio kiekis.

Genetika irgi turi įtakos

Valgykite daug šviežių vaisių ir daržovių, įvairių grūdų produktų, liesos mėsos, žuvies, žirnių, pupelių, lęšių ir mažai sočiųjų riebalų turinčių maisto produktų.

Saikingai vartokite perdirbtus maisto produktus, kuriuose dažnai yra daug druskos, cukraus ir riebalų. Venkite alkoholio ar bent jau sumažinkite jo kiekį, venkite ir saldžiųjų gėrimų. Saldumynus keiskite šviežiais vaisiais. Gerkite pakankamai vandens. Gyvenimas be tabako. Atsisakius rūkymo, širdies ir kraujagyslių ligų rizika per metus sumažėja per pusę, o po 15 metų grįžta į nerūkančio žmogaus lygį.

Venkite ir tabako dūmais užterštos aplinkos — nuolatinis buvimas prirūkytoje patalpoje ženkliai padidina širdies infarkto riziką. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena apie kvalifikuotos pagalbos galimybę vykdant Pasaulinės širdies federacijos skatinamus pažadus. Visapusiška įvairių sričių sveikatos priežiūros specialistų pagalba yra prieinama daugeliui Lietuvos gyventojų: dalyvaukite Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programoje.

Šios programos tikslas — supažindinti su širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos veiksniais, išmokyti keisti gyvenseną, valdyti stresą, pasirinkti sveikatai palankią mitybą bei fizinį aktyvumą ir taip stiprinti rizikos grupės asmenų sveikatą.

Programoje gali dalyvauti asmenys, priklausantys širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos grupei, tačiau šiomis ligomis dar nesergantys.

Rekvizitai

Širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto rizikos veiksniais, komplikacijomis, sveikatos rodikliais. Mitybos reikšme širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto atsiradimui bei prevencijai.

• Ką daryti, kad širdies ligos nekirstų iš pasalų? | NORTHWAY Vilnius
• Vaikų sužalojimai

Fizinio aktyvumo reikšme širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto prevencijai. Streso reikšme širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto atsiradimui; streso valdymu. Rugsėjo 29 d. Joniškio visuomenės sveikatos biuras primena apie kvalifikuotos pagalbos galimybę vykdant Pasaulinės širdies federacijos skatinamus pažadus. Klimato kaita — vienas didžiausių mūsų laikų iššūkių, jos neigiamas poveikis turi įtakos siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki m.

Aplinkos temperatūros pokyčiai, jūros lygio kilimas, vandenynų rūgštėjimas ir kiti klimato kaitos padariniai daro didelę įtaką pakrančių teritorijoms ir žemumose esančioms pakrantės šalims. Kiekvienais metais Žemėje užfiksuojama begalė gamtos reiškiniųpotvynių, sausrų, stiprių liūčių, karščio bangų, miškų gaisrų, audrų, žemės drebėjimų, žemės nuošliaužų, uraganų ir kt.

Didėjanti anglies dioksido ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija — visa tai žmonių ūkinės veiklos padariniai, kurie prisideda prie klimato kaitos ir kelia pavojų globaliam klimato stabilumui. Dėl klimato kaitos poveikio vykstančios gamtos katastrofos nusineša daugybę žmonių gyvybių ir atneša nemažų materialinių nuostolių, turi skaudžių padarinių visuomenei tiek ekonominiu, tiek socialiniu ir fiziologiniu aspektu mazi už bendrų ligų prevencijai plinta su klimato kaita susijusios ligos, pvz.

Keičiantis pasaulio klimatui, gamtinių išorinių veiksnių periodinė kaita ir stebėjimas yra pagrindinė sąlyga siekiant nustatyti jų sąsajas su įvairiomis sveikatos problemomis. Aplinkos tarša, klimato kaita, kenksmingų cheminių medžiagų poveikis ir ekosistemų destabilizavimas kelia grėsmę žmogaus teisei į sveikatą ir labiausiai veikia socialiai pažeidžiamų gyventojų grupes, dėl to dar labiau didėja socialinė nelygybė.

Jautriausi klimato ir orų pokyčiams yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis bei socialinės atskirties grupės.

Tiesioginis klimato kaitos poveikis sveikatai atsiranda dėl tokių reiškinių kaip karščio bangos, sausros ir audros. Netiesioginis — dėl ligos pernešėjų, oro ir vandens taršos.

SVEIKA MITYBA IR NUTUKIMO PREVENCIJA

Organizmo atsparumas klimato veiksniams priklauso nuo jų dažnio bei intensyvumo. Remiantis Europos aplinkos apsaugos agentūros parengta ir pristatyta ataskaita, Lietuva yra toje Europos dalyje, kuriai dėl klimato kaitos gresia: ekstremaliai aukšta temperatūra, vandens temperatūros pokyčiai, miškų gaisrai, kritulių sumažėjimas vasarą, ekonominės miško vertės sumažėjimas.

Klimato kaita įsibėgėjusi, todėl net ir sumažinus atmosferos taršą, dalis klimato pokyčių yra neišvengiami ir prie jų reikia prisitaikyti.

LIFE. The Truth is One for Everyone. Release 3 (English subtitles)

Ankstyvos ir gerai suplanuotos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės padės sutaupyti lėšų ir išvengti galimų nelaimių ateityje. Todėl vyriausybė ir valdžios institucijos visais valdymo lygmenimis turi dalintis bendra atsakomybe už pasaulinės aplinkos apsaugą, pasitelkdamos tarp sektorinį bendradarbiavimą ir piliečių dalyvavimą procese, taip pat privalo skatinti ir apsaugoti visų žmonių kartų sveikatą nuo aplinkos rizikos veiksnių keliamo pavojaus visose politikos srityse.

Sumažinti klimato kaitos ir ekstremalių orų keliamus pavojus visuomenės sveikatai galime tik veikdami išvien ir įgyvendindami užsibrėžtus tikslus. Tam visi kartu turėtume taikyti numatytas priemones, mazi už bendrų ligų prevencijai kaip: karščio valdymo veiksmų planai, strategijos prevencijos, pasirengimo ir ekstremalių situacijų ; išankstinio perspėjimo apie ekstremalius orus sistema; medicinos įstaigų prisitaikymas žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių perskirstymas priimti papildomus pacientų srautus; pažeidžiamų visuomenės grupių išskyrimas ir jų stebėjimas; tinkamos graužikų, vabzdžių ir kitų ligų pernešėjų kontrolės programos ir pan.

Diana Bumelytė

Kviečiame visus prisijungti minint Pasaulinę aplinkos sveikatos dieną. Literatūra: 1. Rugsėjo oji — Tarptautinė Alzheimerio ligos diena.

Šią dieną įvairių šalių Alzheimerio ligos asociacijos organizuoja seminarus, konferencijas, kuriose plačioji visuomenė informuojama apie šią ligą, gydytojai dalijasi patirtimi. Lietuvos Alzheimerio ligos asociacija įsteigta m. Kas tai?

NAUDINGA INFORMACIJA

Alzheimerio liga dažniausiai serga pagyvenę 65—70 metų amžiaus žmonės, tačiau kartais susergama ir ies. Sergant liga silpnėja žmogaus atmintis, žmogus tampa išsiblaškęs, galiausiai nebesugeba skaityti, rašyti, nebesiorientuoja aplinkoje.

Sergantysis pradeda nuolat ką nors užmiršti, nebeatpažįsta artimų žmonių. Taigi kenčia ne tik jis, bet ir artimieji. Lietuvoje viena iš didžiausių problemų — neturtas. Sergantis Alzheimerio liga iš savo pensijos net sauskelnių negali nusipirkti kai liga įsisenėja, žmogui jų nuolat reikia, nes nebegali prisižiūrėti savęs.

Kokie pirmieji ženklai išduoda apie Alzheimerio ligos grėsmę?

• Itin klastingą vėžį aptikti galite ir patys: jį išduoda nedidelis darinys | intergroup.lt
• Siauliai District Public Health Office

Dėl ko turėtų suklusti pats asmuo ir jo artimieji? Neretai ligos pradžia nepastebima, kartais pradeda keistis elgesys, pomėgiai — buvęs aktyvus, daug bendraujantis asmuo tampa pasyvesnis, nustoja mazi už bendrų ligų prevencijai tuo, mazi už bendrų ligų prevencijai neseniai žadino aistrą gyventi. Aktyviai keliaujantis, einantis į koncertus, renginius asmuo nebetenka intereso su kuo nors bendrauti, net išeiti iš namų.

Pradeda užmiršti nesenus įvykius, todėl kartais tai tampa priežastimi, kodėl nenori susitikti įprasta išnirimas peties sąnario yra žalos draugais, giminaičiais.

Neretai artimieji į tai nelabai kreipia dėmesio, nes mano, kad su amžiumi natūralu, jog siaurėja interesų ratas, iš namų nesinori išeiti ir dėl bendrai silpstančios sveikatos.

Bet neretai tai jau yra Alzheimerio ligos pranašas. Kas vyksta žmogaus organizme, kai suserga Alzheimerio liga? Kai susergama Alzheimerio liga, plonėja nervų skaidulos, vyksta lėtinė neurodegeneracija, galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai amiloidas, proteinas Tausutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai.

Dėl to keičiasi elgesys, prastėja atmintis — ypač naujos informacijos įsiminimas ir trumpalaikė atmintis, keičiasi interesai, apima apatija, vargina nuotaikų kaita.

Ši liga dažniausiai nustatoma vyresnio ir senyvo amžiaus žmonėms, tačiau pasitaiko atvejų, kai Alzheimerio liga diagnozuojama ir gana jauname amžiuje. Jeigu susergama jaunesniame amžiuje, neretai pirmasis simptomas yra kalbos sutrikimas, pamirštami paprastų daiktų pavadinimai, trūksta žodžių, sakiniai tampa trumpi.

Lėtinių neinfekcinių ligų prevencija

Kokios šiuo metu sergančiųjų šia liga prognozės? Ar Alzheimerio liga turi įtakos gyvenimo trukmei? Tai lėtinė, progresuojanti neurodegeneracinė liga. Jeigu suserga jaunesnio amžiaus žmogus — iki 65 metų, neretai ir tik perkopęs 50 metų ribą, liga greičiau progresuoja, tad išgyvenamumas trumpesnis nei tų, kurie suserga sulaukę beveik 80 metų.

Jeigu susergama jaunesnio amžiaus, išgyvenamumas — 5—7 metai, vyresniems — apie 10 metų.