Eteriniai aliejai ligų sąnarių metu. NAUJAUSI KOMENTARAI

Jeigu nėra medaus ar jo nenorime, galime dėti tik lapą. Pavyzdžiui, sumaišome 10 ml bazinio aliejaus nesvarbu, kokio, bet organizmas geriausiai įsisavina eterinį aliejų su sezamų aliejumi , 10 lašų reikiamo eterinio aliejaus ir tada turime maždaug 4—5 proc.

Gamtos vaizdinys sutampa su mūsų įsitikinimais.

Ką gali padaryti eteriniai aliejai RA?

Nicholas H. Battey Maždaug prieš milijonų metų žemėje įvyko įdomių evoliucinių šuolių ar kokybinių pakitimų. Pirmieji paparčiai, greičiausiai kilę iš dumblių, pradėjo vystyti ypatingą struktūrą ir substancijas, kurios leido jiems prisitaikyti prie gyvenimo eteriniai aliejai ligų sąnarių metu. Jie ėmė gaminti medienos plaušus arba ligniną, kuris jiems suteikė mechaninio stabilumo ir kryptį. Šalia gebėjimo augti į ilgį pirminis augimasjie išsiugdė dar vieną gebėjimą — augti į storį antrinis augimas.

Be to, jie pradėjo gaminti tam tikras chemines medžiagas, kurių pagalba galėjo išvystyti izoliuojančias ir apsaugančias nuo išorinio pasaulio sistemas. Tos eteriniai aliejai ligų sąnarių metu teikė jiems tvirtą apsauginį sluoksnį. Palaipsniui augalai sukūrė galingą šaknų sistemą, kuri padėjo įsitvirtinti dirvos paviršiuje ir siurbti iš dirvožemio vandenį bei mineralines medžiagas.

Taigi iš pirmapaparčių mezozoinėje eroje maždaug prieš milijonų metų pradėjo vystytis pataisai, asiūkliai, paparčiai, ginkmedžiai, cikūnai panašūs į palmes augalai, priklausantys plikasėklių induočių grupei ir spygliuočiai, arba pušūnai, tikrieji plikasėkliai: kedrai, kiparisai, kadagiai, maumedžiai,eglės, pušys, sekvojos, kukmedžiai, kauri medžiai.

Maždaug prieš milijonų metų Jūros ir Kreidos periodai laikomi spygliuočių suklestėjimo laikotarpiu. Plikasėklių era tęsėsi maždaug 80 brinkti sąnarių dešinės rankos metų. Prieš milijonų metų, žemės eteriniai aliejai ligų sąnarių metu pereinant į neozoinę, arba kainozoinę, erą, ėmė rastis gaubtasėkliai, šiandien didžiausią grupę sudarantys augalai. Dabartinės augalų karalystės vaizdas yra maždaug toks, koks jis buvo pačioje kainozoinės eros pabaigoje, po dinozaurų išmirimo ir Didžiojo ledynmečio, tuo metu, kai pasirodė Homo erectus.

Dabartinis žmogus atsirado pasaulyje, pilname įvairiausių augalų. Homo sapiens su jais gyvena jau apie metų. Mokslininkai teigia, jog evoliucijos aušroje pagrindiniai fotosintezės organizmai buvo mikroskopinės ląstelės plaukiojančios saulės užlietame vandenyne. Energijos tuomet buvo perteklius, ji plūste plūdo iš anglies, vandenilio ir deguonies atomų, bet ląstelių kolonijos irgi didėjo milžinišku greičiu ir greitai eikvojo atviro okeano mineralinius resursus.

Tas pats pagrindinių mineralų trūkumas riboja dabartinius planus rinkti derlių iš jūrų. Kaip to pasekmė, gyvybė ėmė sparčiau vystytis arčiau krantų, kur vandenyje buvo gausu nitratų ir mineralų, suneštų upių ir vandens srovėmis, plūstančiomis iš kalnų ir nuplautų į vandenynus bangoms nepaliaujamai skalaujant krantus. Žengimas į sausumą Krante daugialąsčiai fotosintezės organizmai galėjo geriau atsilaikyti prieš bangas ir susidūrę su uolėtu krantu, vystyti ir tobulinti naujas formas.

Jie išvystė tvirtas ląstelių sieneles ir specialias struktūras, kad prisitvirtintų prie akmenų paviršiaus. Fotosintezę vykdančio organizmo poreikiai yra ganėtinai paprasti: šviesa, vanduo, anglies dvideginis fotosintezei vykdyti, deguonis kvėpavimui ir keli mineralai arba neorganiniai jonai.

Pipirmėtės eterinis aliejus

Sausumoje yra daug šviesos, deguonies ir anglies dvideginio, kurie ore cirkuliuoja daug laisviau nei vandenyje, o dirvoje pakankamai daug neorganinių medžiagų.

Sausumos gyvūnai, bendrai imant, yra judrūs ir gali pasiekti vandenį taip pat kaip maistą. Grybai yra nejudantys ir tūno po dirvožemio sluoksniu arba ten, kur yra pūvančios organinės medžiagos. Augalai gi naudoja alternatyvią evoliucinę strategiją. Šaknys pritvirtina augalą prie pagrindo ir siurbia vandenį, kuris gyvybiškai būtinas augalo kūnui ir fotosintezei. Nenutrūkstančiu srautu vanduo įsiurbiamas į šaknų plaukelius, šaknų ir stiebo indais keliamas į viršų ir išgarinamas per lapus.

Gerokai svarbiau rūpintis ne tuo kaip augalas žydi, kokios formos jo lapai ar kiek vaisių užaugina, o kaip jis įsitvirtinęs žemėje, kokia jo sukibimo su žeme, įsišaknijimo, istorija.

Skausmingą priepuolį galima pašalinti vartojant įvairius vaistus, kurie vartojami į veną, per burną arba vietiškai. Norėdami greitai kovoti su simptomu, rekomenduojama naudoti sąnarių skausmo tepalą, pagrįstą natūraliais ingredientais.

Kaip augalas žydės ir kokius vaisus užaugins priklausys nuo jo įsišaknijimo. Jo gyvenimą nulemia tai, ar sėklai pavyko pagulėti dirvoje tiek, kiek priklausė. Jei sėkla buvo pažadinta pirma laiko dirbtiniais būdais, augimo hormonais, trąšomis ir pan. Jeigu mes vartosime tokius silpnai žemėje gyvenančius augalus, net jei ir turėsime ką valgyti, mus ištiks badas. Tokios yra šiuolaikinių botanikų prognozės ir raginimai suvokti, jog augalai yra gyvos ir jaučiančios būtybės, kurias privalu gerbti ir atsižvelgti į jų poreikius, net jei turime vien tik vartotojiškų tikslų.

Šaknų pasaulis sudėtingas ir paslaptingas. Šaknies viršūnėlė, arba šalmelis, labai trapus ir lengvai pažeidžiamas, tačiau būtent jis suranda mažiausius plyšelius kietoje, šiurkščioje dirvoje ir paskui save nuveda visą šaknį.

Kai kurių augalų šaknys sutrupina akmenis tiesiogine prasme. Šaknys yra įvairios ne tik savo forma kuokštinės, liemeninėsbet ir funkcijomis šakniastiebiai, šakniagumbiai, šakniavaisiai.

Gal, kad šaknys gyvena po žeme ir jų gyvenimas paprasta akimi yra nematomas, o gal dėl to, kad šaknys yra tarsi gyvenimo atrama, kaupianti maistines ir vaistines medžiagas, o gal ir dėl to, jog šaknys primena gyvatę — jau šumerų laikais naudotą, ir visų vėlesnių gyduolių priimtą simbolį. Lietuvoje gydomųjų šaknų prikastume ne vieną dešimtį, tačiau kvapniųjų šaknų surastume turbūt nedaug, tačiau kitų kraštų augalų karalystėje jų tikrai netrūksta.

Pasakojimą apie kvapiąsias šaknis pradėsime nuo vienos seniausiai klasikinėje ir liaudies medicinoje naudotos, paslaptingos ir visais laikais itin brangintos šaknies. Net šiuolaikinės farmacijos vadovėliuose vardijant jos gydomąsias savybes, neretai priduriama, jog ši šaknis nuo seno buvo naudojama ne tik gydymui, bet ir dvasinėse praktikose bei smilkalų gamybai.

Biblinė šaknis Brangųjį nardą šilko keliais karavanai tūkstantį metų gabeno nuo Nepalo Himalajų iki Egipto. Evangelistai Matas ir Morkus paraleliai aprašo kaip nežinoma moteris prieš Paskutinę vakarienę tepa Jėzaus galvą brangiu nardų tepalu iš alebastrinės dėžutės. Toks tad jis buvo reikšmingas ir brangus — nardų tepalas. Nardų aliejų naudojo romėnų kvepalininkai ir Didžiųjų Mugulų imperatorė Nur Jehan, kurdama savo atjauninančią kosmetiką. Dioskūridas 1 m.

LIGOS - Sveikas Žmogus

Sušrutos rankraščiuose, kurie yra senosios ajurvedos dokumentas, Sušruta garsus Indijos eteriniai aliejai ligų sąnarių metu, gyvenęs apie 6 a. Jo rankraštis žinomas kaip Sušruta Samhita nardas minimas kaip vaistas nuo epilepsijos ir skiriamas kaip nervinis tonikas, nuo vidurių pūtimo ir kaip aromatinis priedas gaminant vaistinius aliejus ir ghi.

Nardai auga - m aukštyje sub-alpinėse ir alpinėse pievose Nepalo ir Tibeto Himalajuose. Gerai auga atviruose, akmeninguose, žolėtuose šlaituose ir ledynų pakraščių durpėse. Jie ypač mėgsta sidabrinių beržų giraites. Nardai jose užauga su ilgais lapais ir ilgais šakniastiebiais. Lapų humusas jiems yra gera trąša, o medžių šešėliai suteikia pavėsį. Džiatamansiai Nardostachys jatamansi renkami nuo spalio iki gruodžio.

Jei iškrenta ankstyvas sniegas, tai visas rinkimas pakrinka. Itin sunku iškasti šakniastiebius iš po storo sniego sluoksnio. Šiais laikais vietiniai žmonės, nesilaikydami nardų rinkimo taisyklių arba bijodami ankstyvo sniego, neretai juos surenka gegužės - birželio mėn.

Tačiau taip rinkti yra nuostolinga, nes augalai nesukaupia reikiamų medžiagų.

Ilgus trapius šakniastiebius iš po akmenų vietiniai žmonės iškasa rankomis, kartais naudodamiesi trumpu kastuvėliu, mat pačios vertingiausios eterinių aliejų ląstelės išsidėsčiusios ant mažyčių šakniastiebio plaukelių, kurie greitai nubyra. Šakniastiebius suriša į ryšulėlius ir gabena į gyvenvietes, kur perrenka, džiovina, smulkina arba distiliuoja. Turbūt nerastume Himalajuose gydytojo, kuris neturėtų nardo šaknų ir jų nenaudotų galybėje preparatų.

Jie eukalipto lapais aprišdavo žaizdas, kad išvengtų infekcijų ir paspartintų jų gijimą.

Tradiciniai ajurvedos ir Himalajų medicinos gydytojai nardo šaknis naudoja kaip priemonę, kuri stipriai ramina nervų sistemą ir odą, kaip antiseptiką, epilepsijos gydymui, nuo spazminės isterijos, nervinių konvulsijų, nervinio galvos skausmo, širdies permušimų, pilvo skausmų, vidurių užkietėjimo, nuo prisirišimų ir kaip aromatinę jungiamąją medžiagą kitų vaistų gamyboje.

Tradicinėje medicinoje nardas naudojamas nepagydomoms odos ligoms ir praguloms gydyti. Kosmetikoje naudojamas kaip priemonė prieš senėjimą. Pakistano klasikinėje jūnani medicinoje nardus naudoja vaistams nuo hemiflegijos vienos kūno pusės paralyžiusveido paralyžius ir Parkinsono ligos. Išoriškai nardų eterinį aliejų prancūzų aromatologai plačiai naudoja įvairių tepalų ir mišinių, skirtų odos egzemoms ir psoriazei, sudėtyje; alergijų sukeltų negalavimų lengvinimui; odos uždegimų ir niežėjimo mažinimui.

Nardų eterinis aliejus garsėja kaip užtikrinantis plaukų augimą ir suteikiantis plaukams juodumą. Šis jo poveikis plaukams buvo patvirtintas klinikiniais tyrimais.

Kokybiškas nardų eterinis aliejus yra žalsvos spalvos ir kvepia saldžiai, su lengvu valerijonų atspalviu, truputėlį dvelkia pačiuliais bei prabangiu muskuso kvapu. Nardų šaknys yra itin svarbi smilkalų sudedamoji dalis. Nardų šaknys arba eterinis aliejus ir šiandien naudojamas kartu su santalu ir agarmedžiu gaminant smilkalų lazdeles senkotiek Japonijoje, tiek Kinijoje.

Auksinė barzda Daugelis turbūt žinome, kad varpinių šeima yra viena gausiausių, tačiau ne visada prisimename, kad ši augalų šeima turi itin kvapnių atstovų — tarp jų - citrinžolės, vetiverijos, stumbražolės, pagaliau, minkštos, saldžiai kvepiančios gardūnytės, kuriomis ne taip seniai mūsų močiutės prikimšdavo čiužinius ir pagalves.

Visais atvejais kvepia žolė, išskyrus vetiverijas. Kai Indijoje vetiverijų augintojų paklausiau, kaip atskirti šias žoles nuo kitų, jie atsakė, kad tai vienintelė žolė, kuri neturi kvapo.

• Gamtos vaizdinys sutampa su mūsų įsitikinimais.
• Levandos Eterinis levandų aliejus turi priešuždegiminių, antibakterinių, o taip pat skausmą malšinančių savybių.
• Podagra alkoholis
• Sąnarių skausmas - ligų požymiai, priežastys, gydymas - Alkūnė
• Smart sąnarių sąnarių kainas
• Spausdinti Žolininkė: artritą išsigydžiau gerdama greipfrutų sultis wikipedia.
• Apsauga nuo ligų sąnarių
• Žolininkė: artritą išsigydžiau gerdama greipfrutų sultis | intergroup.lt

Iš tiesų vetiverijų lapai ir stiebeliai šiek tiek kvepia vandeniu, vėsa, chlorofilu. Tačiau jų šaknų kvapas yra įspūdingas.

Video: Kaip išsirinkti garintuvą eteriniams aliejams? 2021, Rugpjūtis

Chrysopogon zizanioides, kaip lotyniškai vadinami kvapieji auksabarzdžiai, kildinami iš Rojaus žemės - Šri Lankos ir šiai salai artimų Indijos regionų. Šiuo metu auginami Karibuose ir kituose atogrąžų kraštuose. Vetiverijų ūgis nemenkas - tai 2 m žolė su siaurais lapais ir gerai išvystyta šaknų sistema. Indijoje šis augalas sėjamas ne tik dėl kvapnių šaknų, šios žolės gelbėja žmogų nuo jo paties piktadarybių gamtai — stabdo be saiko iškirstų miškų regionuose sunkią dirvos eroziją.

Vetiverijų auginimas, jų apdorojimas reikalauja be galo daug rankų darbo, nes šaknys turi būti ne tik atsargiai iškasamos, bet ir kruopščiai nuvalomos bei nuplaunamos.

O jų aliejus distiliuojamas itin ilgai ir lėtai. Vetiverr tamilų k. Vetiverijų šaknys susuktos, supintos į įvairiausius demblius pridengia miegamųjų langus ir durų angas per vasaros popiečio karštį Indijoje.

Aromaterapija, eteriniai aliejai. Rūtos Aldonytės seminaras 05.20

Nuolat palaistomos vandeniu jos skleidžia vėsios ir drėgnos žemės kvapą, saldus šaknų kvapas pasklinda kaip drėgnas ir balzaminis brizas ir ištirpsta virpančiame pietų karštyje.

Indijoje vetiverijas kvepalams gaminti naudoja daugiau nei pora tūkstančių metų. Kartu su pačiuliais ir santalu, vetiverijos sukuria nuostabią bazinę natą kvepalams. Indijoje tų kvapiųjų substancijų tepalu tepamos nuotakos.

Ajurvedoje vetiverijų šaknys ir jų aliejus naudojami malšinti troškuliui, širdies priepuoliams raminti, karščiui ir galvos skausmui mažinti.

Tepalai su vetiverijų aliejumi mažina sąnarių ir odos uždegimus bei skausmus, reumatinį artritą ir egzemą. Jeigu pažvelgtume į augalų šaknis iš holistinės filosofijos taško, tai visos šaknys turi įžeminantį, maitinantį, gyvybines jėgas sustiprinantį poveikį. Todėl nenuostabu, kad vetiverijų aliejus turi itin ryškių energinių savybių.

VIVASAN Eukaliptų eterinis aliejus 10ml E

Ypač vetiverijos stiprina maitinančią, palaikančią, atkuriančią kūno yin energiją. Dėl to vetiverijų aliejus skiriamas esant blogam apetitui, kepenų, o ypač kasos nepakankamumui, anemijos atvejais.

Atkuria jungiamąjį audinį, dėl to naudojamas silpnų sąnarių stiprinimui, o taip pat sausai, besiraukšlėjančiai odai. Tonizuoja liaukas, ypač padeda esant estrogenų ir progesterono nepakankamumui, todėl itin gerai vartoti vetiverijų aliejų ar hidroliatą PMS ir menopauzės metu.

Mokslininkai, tyrinėję vetiverijų aliejų, daro išvadą, jog jis veikia kaip liaukų ir visos endokrininės sistemos stimuliatorius; teigiamai veikia arterinę, veninę ir limfinę cirkuliaciją; mažina kraujo užsistovėjimus, venų eteriniai aliejai ligų sąnarių metu, tinimus, varikozes, reguliuoja menstruacijas; maloniai ramina ir vėsina; gerina kepenų veiklą.