Žmogaus sąnarių liga žmonėms

Infekcinių ligų patogenai gali būti įvairūs virusai, bakterijos, pirmuonys ir kirminų kiaušinėliai. Raudonukė — tai ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, makulopapuliniu bėrimu bei limfmazgių reakcija. Kiaulės, avys, asilai, šunys, katės, žiurkės, galvijai, taip pat ir tenykščiai žmonės yra smėlio blusų platintojai. O minėti gyvūnai toksokaromis užsikrečia suėdę aplinkoje esančius subrendusius parazito kiaušinėlius ar prariję graužiką, kurio organuose ar audiniuose yra įsikapsuliavusios toksokarų lervos. Dažniausiai ši liga pažeidžia kelio, klubo, stuburo, čiurnos sąnarius.

Tuberkuliozės profilaktika: Skiepai nuo tuberkuliozės - Lietuvoje nuo tuberkuliozės skiepijami naujagimiai dieną po gimimo; Asmeninė sergančiųjų higiena - plaučių tuberkulioze sergantis ligonis dėvi medicininę kaukę, kosėdamas vienkartine nosinaite prisidengia burną, nosį, nespjaudo ant grindų, dažnai plauna rankas ar naudoja rankų antiseptiką; Prevencijos ir saugumo priemonės sąlytį su ligoniu turėjusiems asmenims - rekomenduojama vengti ilgalaikio buvimo su sergančiuoju uždaroje patalpoje kambaryje, kabinete, klasėje ar pan.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V —kasmet Lietuvoje valstybės lėšomis turi būti atliekamas tuberkulino mėginys 7 metų amžiaus vaikams ir vaikams, priklausantiems rizikos grupėms.

Užkrečiamųjų ligų prevencija

Būkite dėmesingi savo sveikatai! Nešvarus vanduo — infekcijų šaltinis Vanduo visada buvo laikomas gyvybės šaltiniu. Tačiau kartais jis gali tapti apsinuodijimo žmogaus sąnarių liga žmonėms susirgimų priežastimi, nes gali būti užterštas užkrečiamųjų ligų sukėlėjų patogenais, cheminėmis medžiagomis ir kt.

Infekcinių ligų patogenai gali būti įvairūs virusai, bakterijos, pirmuonys ir kirminų kiaušinėliai. Pavojingiausias yra atvirų telkinių vanduo: ežerai, upės. Todėl vasarą, maudymosi sezono metu, atsiranda rizika užsikrėsti įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis.

Kaip užkrečiamųjų ligų sukėlėjai patenka į vandenį? Atvirų vandens telkinių vanduo gali būti užterštas po smarkių liūčių.

Užkrečiamos ligos

Su lietumi į upių ir ežerų vandenį nuplaunamos paukščių ir gyvulių, namų augintinių išmatos, netvarkingų lauko tualetų, šiukšliadėžių turinys, o su juo — įvairūs mikrobai, galintys sukelti žarnyno infekcijas, įvairias odos alergijas. Žmogaus sąnarių liga žmonėms pat vanduo užteršiamas žmonėms, gyvūnams ar paukščiams tuštinantis šalia vandens telkinių ar vandenyje. Vanduo gali būti teršiamas ir nuotekų vandenims patekus į ežerus, upes ar kitus vandens telkinius.

Šiuo metu didelė Lietuvos kaimo gyventojų dalis gėrimui naudoja šachtinių šulinių vandenį, kuris dėl netinkamos žemės ūkio veiklos taip pat gali būti užterštas mikroorganizmais. Kaip žmogus užsikrečia? Įšilusiame vandenyje susidaro palanki terpė įvairiems mikrobams veistis.

Natūralūs būdai stiprinti ir gydyti sąnarius

Pavyzdžiui kirminų askaridžių, toksokarų, echinokokų kiaušinėliai vandenyje gali išsilaikyti kelis mėnesius. Paprastai ligų sukėlėjai į žmogaus organizmą patenka per burną, taip vadinamu fekaliniu-oraliniu keliu. Maudydamasis žmogus neretai gurkšteli vandens, todėl jei vandenyje yra virusų, bakterijų ar parazitų, jie patenką į žarnyną žmogaus sąnarių liga žmonėms gali sukelti susirgimus. Jei į žmogaus organizmą patenka didelis kiekis ligų sukėlėjų, žmogus gali susirgti. Priklausomai nuo patekusio į organizmą sukėlėjo, žmogus gali susirgti įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis, bet dažniausiai tai būna ūmios žarnyno infekcinės ligos.

Sąnariai traška, braška – ar tai gali būti ligos pradžia?

Maudymasis užterštame vandenyje ypač pavojingas vaikams, pagyvenusiems ir silpnesnį imunitetą turintiems žmonėms. Kartais po maudymosi sekliuose stovinčiuose vandenyse tvenkiniuose ar ežeruosekuriuose gyvena ar plaukioja vandens paukščiai, išberia odą. Dažniausiai tai įvyksta dėl to, kad į žmogaus odą prasiskverbia vandens paukščių ančių, žuvėdrų, gulbių ir kt.

Suaugusios kirmėlės gyvena paukščių organizme. Parazitų kiaušinėliams su paukščių išmatomis patekus į vandenį, iš jų išsirita lervos, kurios plaukioja vandenyje. Žmogus užsikrečia kontaktuodamas gydymas sąnarių iki juodmedžio diską vandeniu, kuriame yra cerkarijų.

Maudantis, žuvaujant, plaunant skalbinius cerkarijos prasiskverbia į odą ir sukelia odos uždegimą. Pažeidimo vietoje jaučiamas dilgsėjimas, deginimas, odos niežulys, atsiranda bėrimai. Šie simptomai atsiranda praėjus 10—15 minučių po kontakto su užterštu vandeniu ir išnyksta po kelių valandų, rečiau — po kelių dienų.

Patarimai, kaip išvengti susirgimų per užterštą vandenį Po stiprių liūčių nepatartina maudytis bent parą atviruose vandens telkiniuose, nes būna labai padidėjęs vandens užterštumas. Saugoti vandenį nuo teršimo žmonių bei gyvūnų fekalijomis. Susirgus žarnyno užkrečiamąją liga nesimaudyti dvi savaites po ligos, nes ligonis ir sužalojimas su teptuku sąnarių klinikinių požymių dar kurį laiką su išmatomis išskiria sukėlėjus.

Maudantis ežeruose, upėse, baseinuose stengtis, kad į burną nepatektų vandens, kuris gali būti užterštas. Negerti vandens iš atvirų vandens šaltinių.

Filtrai yra efektyvi priemonė, tačiau geriausia vandenį virinti bent 1 minutę. Taip pat užterštų šulinių vandens geriausiai nenaudoti arba naudoti tik virintą.

Neplauti daržovių, vaisių ar indų vandeniu iš ežerų ar upių. Geriausiai plovimui naudoti geriamąjį vandenį. Keliaujant į kitas šalis patartina vengti gerti nevirintą vandenį iš čiaupo. Vengti ledo bei gėrimų, pagamintų iš vandens, kuris gali būti nepakankamai saugus.

Saugiausia naudoti pasterizuotą bei prisotintą anglies rūgšties dvideginiu vandenį buteliuose, karštą kavą ar arbatą. Cerkarinio dermatito profilaktikai vengti kontakto su užterštu vandeniu. Išlipus iš vandens iš karto energingais judesiais nusitrinti kūną rankšluosčiu.

Reumatinės ligos

Odos paviršiui nuvalyti naudoti skysčius, turinčius alkoholio. Kadangi cerkarijų prisitvirtinimą stimuliuoja odos lipidai, prieš lipant į vandenį kūną nuvalyti spiritiniu losjonu ar nusiplauti su muilu. Virusas, kaip ir visi gyvi organizmai, gali daugintis, evoliucionuoti, kisti. Tačiau jie neturi baltymus sintetinančių ir energetinių sistemų, nevyksta jų medžiagų apykaita su aplinka, o patys paprasčiausi virusai niekuo nesiskiria nuo sudėtingų org. Virusai paplitę visur, kur yra gyvybė.

Visi virusai yra užkrečiami. Virusai būna lazdelės, daugiakampio ikoseadro, rutulio pavidalo. Mažiausieji esti 12 — 18 nm, didžiausieji — — nm dydžio. Matomi pro elektrinį mikroskopą, o poksvirusai — ir pro optinį. Daugelį virusų galima išgryninti ir kristalizuoti, o kristalus saugoti kaip ir kitas chemines medžiagas.

Kiekvienos rūšies virusas paprastai susideda iš dviejų dalių: iš baltymo dalelių sudarytos išorinės kapsidės bei vidinės šerdies, sudarytos iš nukleorūgšties — arba DNR, arba RNR, bet ne iš abiejų kartu. Viruso genome daugiausia yra keli šimtai genų. Apvalkalas yra šeimininko plazminės membranos dalis, kurioje taip pat yra viruso glikoproteinų spyglių.

Virusai yra obligatiniai viduląsteliniai parazitai. Tai reiškia, kad jie negali daugintis už gyvos ląstelės ribų.