Artrozė falang justov, Подколенная мышца болит. Травмы подколенной мышцы: причины и лечение Подколенная мышца бедра

Bet darosi sunku, kai žmonės bado į mane pirštais gatvėje ir nori, kad būčiau jis. Kitaip tariant, kai baigėme pasirodymą, žinojome, kad tiesiog padarėme savo darbą.

Stebėjome Fredžio pasirodymą alinančioje kaitroje priešais aštuoniasdešimt tūkstančių žmo­ nių ir priešais Jis atrodė kaip vi­ sada nerūpestingas, sąmojingas, gyvas, įžūlus ir seksualus.

Mes jį stebėjome atvipusiais žandikauliais. Kurtinantis minios staugimas užgožė bet kokį mė­ ginimą tarti keltą žodžių. Fredžiui tai negalėjo nerūpėti. Publiką pakerėjusi jo primityvi jėga buvo tokia galinga, jog ją beveik galėjai užuosti tvyrančią ore. Užkulisiuose didžiausios roko legendos akimirksnį apmirė matydamos, kaip jų konkurentas nusineša visą koncertą. Fredis žinojo, ką daro - tai tie­ sa. Tas aštuoniolika minučių pasaulį valdė neįtikėtinas karalius ir karalienė Queen. Dažniausiai sėkmė mus aplanko nelauktai.

Bobas Geldofas sykį va­ žiuodamas taksi skrebeno savo dienoraštį - ir jam pasisekė. Tai buvo ųjų lapkritis. Pakraupusį nuo vaizdo medžiagos su joje užfiksuo­ tomis biblinėmis kančiomis Geldofą ištiko šokas ir apėmė bejėgiškumas, tačiau kažkas jo viduje kuždėjo, jog jis privalo įsitraukti. Kokiu būdu, dar nenutuokė. Jis galėjo imtis tik to, ką mokėjo geriausiai: sėsti ir para­ šyti hitą, pajamas už kurį galėjo atiduoti organizacijai Oxfam. Pankro- ką grojanti jo grupė The Boomtown Rats iš Airijos tuo metu išgyveno nuosmukį - geriausiųjų dešimtuke jų dainų nebuvo nuo pat m.

Jis žinojo, jog muzikos gerbėjai užplūs parduotuves ieškodami labdaros sing­ lo, kurį sukūrė gana žymus atlikėjas, ir ypač vykstant kalėdinių singlų prekybai. Tereikėjo surasti tokio įrašo idėjai prijaučiančią žvaigždę. Būtų nepalyginamai geriau, jei jam pavyktų vienintelei dainai prisivilioti ištisą jų galaktiką.

Bobas šnektelėjo su Midžu Juru Midge Ure. Jo grupė Ultravox tą savaitę turėjo pasirodyti Channel 4 kanalo pramoginėje roko ir popso lai­ doje The Tube, krūtinės skausmas kosulys kūrė tuometinė Geldofo mergina netrukus tapsian­ ti jo žmonašviesaus atminimo Pola Jeits Paula Yates.

Midžas sutiko Geldofo eilėms parašyti muziką ir sukurti dainos aranžuotę. Kurie buvo užsiėmę kitais reikalais, prisijungė vėliau: jie buvo nusiųsti artrozė falang justov pas Geldofą įdainuoti savo partijas į jau įrašytą singlą. Taip gimė labdaros supergrupė Band Aid - paradoksalu, tačiau lygiai artrozė falang justov pat pavadinimu egzistuoja ir garsus lipnios juostelės prekės ženklas Band-Aid.

Šįkart tai reiškė grupę, kuri pagelbės pasauliui. Muzikos verslo pasaulis buvo tiesiog priblokštas, kai kilniaširdis Džimas interviu papasakojo apie savo sėkmę labiausiai perkamų dainų sąrašuose.

Noriu, kad vietoj jos pirktų Band Aid. Jam teko savo pirmąjį hitą paaukoti kitų labui. Tai buvo nuoširdų ir nesavanaudiška. Jos kopijų buvo parduota daugiau nei visų kitų tos savaitės sąrašo dainų kartu sudėjus - daina tapo perkamiausia Didžiojoje Britanijoje nuo pat ųjų, kai to­ kius sąrašus pradėta sudarinėti.

Vien per pirmąją savaitę buvo parduo­ tas skausmas visų sąnarių rankenos rankas dainos kopijų. Pirmojoje vietoje rekordinis kūrinys išsilaikė penketą savaičių - iš viso buvo parduota daugiau kaip 3,5 mln. Jis išgarsėjo muzikuodamas su The Boomtown Rats ir su daugybe kitų garsių atlikėjų. Ir tik tada jis man papasakojo rezgąs planus surengti šou projektą, į kurį būtinai pakviesiąs ir Queen.

Jis kuoktelėjo. Jis to niekada nesulauks. Dar penkiasdešimt liko už borto. Buvo parduota daugiau kaip dvidešimt milijonų šio įrašo kopijų - kūrinys tapo sparčiausiai perkamu popsinglu Amerikos istorijoje. Kadangi įrašant singlą Queen jatėsi ignoruojami, jie nesitikėjo, jog bus kviečiami į koncertinį projektą. Dabar tai skamba ironiškai. Nepaisant penkiolika metų trukusios karjeros, solidaus neprilygstamų albumų, singlų ir vaizdo klipų bagažo, daugiamilijoninių honorarų ir unikalaus muzikalumo, dėl kurio Queen repertuare vietos atsirado roko, pop, operos, rokabilio, disko, fank ir folklorinei muzikai, nepaisant visų susišluotų muzikinių apdova­ nojimų - Queen žvaigždė leidosi.

Šio turnė metu, ųjų sausį, jie dalyvavo festi­ valyje Rock in Rioy kur gyvai grojo trims šimtams dvidešimt penkiems tūkstančių klausytojų.

Eddie Mercury Visa Biografija 2012 LT PDF

Tačiau koncertinio turo metu apniko problemos. Pasigirdo kalbų, jog Queen ketina išsiskirstyti. Tai buvo naujosios ro­ mantiškos muzikos stilius, Spandau Ballet ir Duran Duran. Sėkme ar ne­ sėkme niekas nesikliauja - dėl jų niekas negali būti tikras. Tačiau Queen reikalai jau kurį laiką klostėsi kažkaip kreivokai - ypač Amerikoje. Santy­ kiai su jų reikalus JAV tvarkančia leidybine kompanija pašlijo. Tai pakirto jų pasitikėjimą savimi.

Galbūt jie ir tarpusavyje truputį susiburbuliavo. Kam nepasitaiko? Gastrolėse kartu pusryčiauji, kartu važiuoji j darbą, kartu užkandžiauji. Vienintelė proga pabūti vienam - kai eini miegoti. Ir tai ne visada. Tai, kad jūs kuriate teisingą muziką, nieko nereiškia, jei vienas iš jūsų nusilaka iki žemės graibymo, kitas prisišvampia narkotikų, trečias nori repetuoti, o ketvirtas tylomis nusimuilina pažiūrėti futbolo rungtynių.

Kartu išlaikyti keturių ar penkių žmonių grupę, ypač kūrybos žmonių, kurie su savo pro­ tais, pirštais ar balsais išdarinėja stebuklus - tokiame kolektyve panašiems fejerverkams idealios sąlygos.

Šiuo požiūriu Queen niekuo nesiskyrė nuo visų kitų. Po koncertinio turo, kuriuo buvo reklamuojamas gluminančio šokių stiliaus ir mažai gitarų skambesio išlaikęs m. Nors Jungtinėje Karalystėje ir skauda sąnario šlaunikaulio ir sėdmenų vals­ tybėse šis singlas buvo nepaprastai populiarus, jis žeidė konservatyviąsias JAV Vidurio vakarų valstijas ir nuvylė daugelį ten gyvenančių gerbėjų.

Dėl koncertų ųjų spalį San Sityje, ka­ zino, golfo ir pramogų centre Sol Kerzner, Boputatsvanoje, grupė sulaukė 24 didžiulės kritikos, o Britanijos muzikų sąjunga juos nubaudė ir įtraukė į juoduosius sąrašus. Iš Afrikos kilusiam atlikėjui - o toks buvo Fredis - tai atrodė kaip farsas. Šis nesusipratimas nenuėjo užmarštin iki pat m. Vėliau Queen tapo labai aktyviais ir vienais pagrindinių Mandelos rėmėjų. Mėginau paaiškinti, bet jie nesiklausė. Savo koncertu mes neketinome paremti apartheido režimo.

Koncertuoti ten važiavo Džordžas Bensonas George Benson. Važiavo Dajana Ros. Juodaodžiams ten koncertuoti buvo galima, o baltiesiems - ne? Juk tai ne kas kita, o rasizmas. Jie atkreipė dėmesį į tą bukagalvišką nesąmonę ir į tai, jog muzika nepripažįsta nei lytinių, nei kultūrinių ar rasinių barjerų. Muzika yra visiems. Buvo planuojama, jog m. Projekto organizavi­ mas virto logistiniu košmaru. Naudojomės telek­ sais ir laidiniais telefonais. Pamenu, kaip vieną popietę sėdėjau savo biu­ re priešais didžiulį palydovinį žemėlapį su pora skriestuvų, mėgindamas jame pažymėti, virš kokių teritorijų tam tikru metu praskries orbitinis pa­ lydovas.

Toks dalykas buvo organizuojamas pirmą sykį - iki tol nieko panašaus nebuvo. Mano užduotis buvo visas detales sudėti į visumą taip, kad viskas veiktų nepriekaištingai.

Paskui atėjo metas pabandyti prisikalbinti garsiausius roko muzikos grandus. Kai kurie iš jų jau buvo sutikę įrašyti labdaros singlus, koncer­ tuoti ir padėti surinkti kuo daugiau pinigų mirštančiųjų reikmėms. Tai turėjo būti fantastiškai skambus muzikinio pasaulio antausis šitiek delsu- sioms visų valstybių vyriausybėms. Kai dabar pažvelgiu atgal, mane sui­ ma siutas. Neabejoju, jei visi būtų dirbę išvien - artrozė falang justov tik tuomet mes būtume suvokę tą mastą, kurį pečių kremas galima pasiekti - būtume į projektą įtraukę ir naftos bendroves, visokius BP, Shell ir ką artrozė falang justov dar nori.

Visi jie būtų įnešę savo dalį. Galėjome surinkti dvidešimt kartų daugiau nei buvo surinkta. Tik nereikia pasakoti, kad vyriausybė negalėjo pagelbėti apeinant biuro­ kratines kliūtis dėl reklamos ir panašių dalykų.

Galėjo būti įtrauktos visos stambiausios verslo bendrovės, o rezultatas būtų buvęs kolosalus. Tačiau tuomet tai buvo pirmas kartas. Neturėjom jokio patirties.

Подколенная мышца болит. Травмы подколенной мышцы: причины и лечение Подколенная мышца бедра

Tik dabar apie Live Aid galvojame kitaip, matome jį iš kitokios perspektyvos. Bet kuriuo atveju dėkoti reikia Bobui. Jis sugebėjo pasiekti tiek, kiek retas kuris su­ gebėtų.

Jie atsakė nelabai užtikrin­ tai - pareiškė, jog pasiūlymą jie gali būti pasiruošę apsvarstyti. Kaip mėgino juos prisikalbinti, vėliau papasakojo pats Geldofas. Asmeninis muzikinis skonis tam neturėjo jokios reikšmės. Tądien jie grojo geriausiai, skambėjo geriausiai, jie išnau­ dojo savo laiką maksimaliai.

Jie tiesiog išėjo ir triuškino visus vienu savo hitu po kito. Buvo tiesiog neįtikėtina. Pamaniau, Viešpatie, kas čia šitaip sugebėjo suderinti garsą? Geldofas niekaip negalėjo žinoti kaip ir joks kitas asmuo tą akimirkąjog visai prieš pat jų pasirodymą, kurio pradžia - Pažvelgiau žemyn, į iš proto besikraustančių žmonių minią, - ta grupė skambėjo stulbinamai. Manau, galų gale jie liko patenkinti - ypač Fredis.

Jam tai buvo tobula scena - visas pasaulis. Ar begalėjo būti geriau? O labdaros koncertui jis norėjo sukviesti jau pripažintas grupes ir atlikėjus. Mūsų pirmoji reakcija buvo - mes neži­ nom, groti tik dvidešimt minučių, be jokio garso aparatūros patikrinimo prieš pat pasirodymą! Kai pradėjo aiškėti, jog tai vis dėlto įvyks, mes bu­ vome tik ką užbaigę koncertinį turą Japonijoje ir baigėme doroti vakarie­ nę viešbutyje, diskutuodami, ar mums to reikia Tai buvo tokia diena, kai aš didžiavausi, jog esu muzikos versle.

Daugybę dienų tu nė iš tolo nejauti nieko panašaus! Bet ta diena buvo pasakiška, visi užmiršo konkurenciją Mes įsitikinome, kaip smarkiai mus palaiko Anglijoje, pamatėme, ką sugebame pasiūlyti kaip grupė. Čia nėra jokios mistikos - kai turi visą krūvą dainų ir negali išsirinkti, toks sprendimas yra savaime suprantamas.

Viskas buvo labai dalykiška - juk pasirodymui skirtas laikas bus skrupulingai ribojamas. Mūsų grupėje visi iki vieno - užkietėję perfekcionistai Kaip paaiškėjo, viskas pavyko tiesiog stulbinamai puikiai. Jį tai pritrenkė - nieko panašaus iki tol jis nebuvo matęs.

Iki tol jie tą dainą buvo groję tik tamsoje. Sprendžiant iš to, ką mačiau aš pati, turiu jam pritarti. Tai buvo Queen triumfo akimirka, kurios jie kantriai siekė visą savo karjerą. Nebuvo jokių klastų, jokių šunybių, siekiant pakenkti kitiems.

Kol scenon neišėjo Queen, festivalio užkulisiai priminė taikią va­ saros iškylą. Negali sakyti, kad Queen buvo kažką sukombinavę ar rezgė klastą. Jie darė tai, ką ir darydavo, tikėdami, jog taip pat elgsis ir visi kiti.

Aš apstulbau, kai jiems atliekant naujausią savo singlą išgirdau kai kuriuos atlikėjus atvirai piktinantis: ei, čia ne koks nors jūsų asmeninis koncertinis turas! Queen to ir nedarė. Jie tiesiog atliko tai, ko iš jų reikalavo Bobas. Bet ką tai iš tiesų reiškia? Tai buvo grupė, tą akimirką pasiekusi savo artrozė falang justov zeni­ tą - darydama tai, ką sugeba geriausiai, ir išversdama iš koto absoliučiai kiekvieną. BBC juos išdėstė atlikėjų zonoje.

Dar buvo daugybė Harvio Harvey užsakytų laikrodžių. Tuose ekranuose kiekvienas galėjo sekti, kas tuo metu vyksta scenoje. Queen atmetė nerašytas taisykles ir per dvidešimt minučių jas perrašė. Efektas buvo akivaizdus. Live Aid nuo to skausmas į neurozės sąnarių kunkuliuote kunkuliavo. Nors muzikine ir technine prasme jie buvo pasiekę idealią sportinę formą - to niekada nebuvo padariusi jokia kita profesionali roko grupė - pasaulinėje scenoje Queen populiarumas gluminamai menko.

Jų šlovė geso dėl aibės klaidų, nesusipratimų ir apskritai dėl muzikiniame pasauly­ je besikeičiančių vėjų. Queen tarytum buvo pradėję justi, jog geriausios jų dienos jau praėjo. Virš grupės nuolatos tvenkėsi išsiskirstymo grėsmė. Jie apie tai netgi kalbėjo. Tačiau Live Aid viską pakeitė. Ir vis dėlto, kas taip įelektrinusiame jų pasirodyme labiausiai pakerėjo žiūrovus? Spaikas Ednis, pavyzdžiui, nesugebėjo to perprasti. Jie buvo stadioninių koncertų veteranai, o ne kokie nors naujokėliai.

Tai buvo natūralus jų įgūdis, ir kuo didesnė publika, tuo geriau. Jie būtų sugebėję visa tai padaryti net ir miegodami. Jei atvirai, Queen stebėjosi, kad visi kiti buvo nustebinti. Jiems tai tebuvo eilinė darbo diena savo kabinete. Kitaip tariant, kai baigėme pasirodymą, žinojome, kad tiesiog padarėme savo darbą.

Tačiau Live Aid pasibaigus Queen suprato, kad jų pasaulis pasikeitė. Už renginio viešuosius ryšius buvo atsakingas Bernardas Dohertis Bernard Doherty - tądien visa žiniasklaida rūpinosi jis. Aš turėjau tik aštuonias laminuotas AAA korteles, su kuriomis galima patekti į bet kurią renginio teritoriją, o jų laukė šimtai.

Teko jomis dalytis. Subėgiosi, kur tau reikia, susirinksi viską, ką tau reikia, ir grįši atgal. Užkulisiai buvo gurguolės tipo kara­ vanas su kiekvienam atlikėjui ar grupei skirtu, į scenos pusę atgręžtu kilno­ jamuoju nameliu - kažkur ten kepsnius išsijuosęs kepėsi Eltonas, nes Cafė meniu jam netiko. Idea­ lių sąlygų neturėjo niekas. Viskas buvo sumesta į vieną didžiulę krūvą ant musės kojų. Bet kažkokiu būdu renginys pavyko.

Visi įsijautė į jo dvasią, savo ego daugelis paliko namuose, ir tai išėjo į naudą. Tuo metu Dohertis buvo dar ir Deivido Bouvio agentas, turėjęs pasirū­ pinti taip pat ir jo poreikiais. Jei imsim mano atvejį, aš tądien tokių darbų artrozė falang justov gal aštuoniolika. Meilės tarp Deivido ir Eltono likę buvo ne kažin kiek - buvo aišku, kad jie ruošėsi išsiskirti.

Deividas su savo pasirodymu susitvarkė puikiai. Eltonas taip pat gerai. Vienintelis atlikėjas, kurį Deividui maty­ ti buvo osteochondrozė kuris tepalas yra geriau malonu, buvo Fredis.

Abu tikrai džiaugėsi galėdami vėl pabūti drauge. Jie stovėjo šnekučiuodamiesi taip, tarsi būtų matęsi tik vakar. Jų simpatija vienas kitam buvo akivaizdi. Deividas vilkėjo pribloš­ kiamą mėlyną kostiumą ir atrodė neįtikėtinai ryškus ir trykštantis energi­ ja. Fredis jautėsi laisvai visą dieną. Jei jis būtų sėdėjęs prie Pajūrio Sautendo kurortinių namelių, būtų atėmęs žmonėms artrozė falang justov.

Jis buvo tikra žvaigždė, nenusako­ mai charizmatiškas.

Vengrijoje liudininkė - tai buvo turbūt įspūdingiausias jų koncertas. Ma­ lonu prisiminti, jog į tą sūkurį įsiliejau ir aš - paprasta, lieknutė, strazda­ nota dvidešimtmetė, dievinusi rokenrolą. Mane visados stebino, jog Fredis buvo gerokai gležnesnis, nei išliko daugelio prisiminimuose. Galbūt dėl nikotino, degtinės, vyno, kokaino dietos, menko apetito maistui ir atlikėjo šlovės. Scenoje jis atrodydavo taip nežemiškai šauniai, jog tikėjaisi jį esant tokį pat impozantišką ir re­ aliame gyvenime.

Apie Džoną Dykoną išvis nieko nežinojau - beje, kur jis buvo? Visą dieną taip ir nemačiau, kad tarpusavy bendrautų Brajanas Mėjus ar Rodžeris Teiloras. Visi jie atrodė tarsi išsiskyrusi pora vakarėlyje. Frensis Rosis iš Status Quo tam prieštarauja. Mano akimis atrodė, jog tarpusavyje jie sutaria puikiai, o mes tos grupės vyru­ kus pažinojom gana gerai. Nesutarimų pasitaiko visose grupėse. Tačiau Live Aid projekte jie buvo neabejotinai vieningi.

Vis dėlto renginio užkulisiuose netilo kalbos, jog Queen iš tiesų ruo­ šiasi išsiskirstyti. Jei tarp jų ir buvo nesutarimų, jie buvo tokie 30 protingi, kad to neparodytų ir savo darbą atliktų nepriekaištingai. Jie išėjo į sceną ir triumfavo.

Назначение

Queen pribloškė visus. Būtų nepalyginamai geriau, jei jam pavyktų vienintelei dainai prisivilioti ištisą jų galaktiką. Bobas šnektelėjo su Midžu Juru Midge Artrozė falang justov.

Jo grupė Ultravox tą savaitę turėjo pasirodyti Channel 4 kanalo pramoginėje roko ir popso lai­ doje The Tube, kurią kūrė tuometinė Geldofo mergina netrukus tapsian­ ti jo žmonašviesaus atminimo Pola Jeits Paula Yates. Midžas sutiko Geldofo eilėms parašyti muziką ir sukurti artrozė falang justov aranžuotę. Kurie buvo užsiėmę kitais reikalais, prisijungė vėliau: jie buvo nusiųsti ir pas Geldofą įdainuoti savo gydymas artrozė procedūrų į jau įrašytą singlą.

Taip gimė labdaros supergrupė Band Aid - paradoksalu, tačiau lygiai tokiu pat pavadinimu egzistuoja ir garsus lipnios juostelės prekės ženklas Band-Aid. Šįkart tai reiškė grupę, kuri pagelbės pasauliui. Muzikos verslo pasaulis buvo tiesiog priblokštas, kai kilniaširdis Džimas interviu papasakojo apie savo sėkmę labiausiai perkamų dainų sąrašuose.

Noriu, kad vietoj jos pirktų Band Aid. Jam teko savo pirmąjį hitą paaukoti kitų labui. Tai buvo nuoširdų ir nesavanaudiška. Jos kopijų buvo parduota daugiau nei visų kitų tos savaitės sąrašo dainų kartu sudėjus - daina tapo perkamiausia Didžiojoje Britanijoje nuo pat ųjų, kai to­ kius sąrašus pradėta sudarinėti. Vien per pirmąją savaitę buvo parduo­ tas milijonas dainos kopijų.

Pirmojoje vietoje rekordinis kūrinys išsilaikė penketą savaičių - iš viso buvo parduota daugiau kaip 3,5 mln. Jis išgarsėjo muzikuodamas su The Boomtown Rats ir su daugybe kitų garsių atlikėjų.

Ir tik tada jis man papasakojo rezgąs planus surengti šou projektą, į kurį būtinai pakviesiąs ir Queen. Jis kuoktelėjo. Jis to niekada nesulauks. Dar penkiasdešimt liko už borto. Buvo parduota daugiau kaip dvidešimt milijonų šio įrašo kopijų - kūrinys tapo sparčiausiai perkamu popsinglu Amerikos istorijoje. Kadangi įrašant singlą Queen jatėsi ignoruojami, jie nesitikėjo, jog bus kviečiami į koncertinį projektą. Dabar tai skamba ironiškai.

Nepaisant penkiolika metų trukusios karjeros, solidaus neprilygstamų albumų, singlų ir vaizdo klipų bagažo, daugiamilijoninių honorarų ir unikalaus muzikalumo, dėl kurio Queen repertuare vietos atsirado roko, pop, operos, rokabilio, disko, fank ir folklorinei muzikai, nepaisant visų susišluotų muzikinių apdova­ nojimų - Queen žvaigždė leidosi.

Šio turnė metu, ųjų sausį, jie dalyvavo festi­ valyje Rock in Rioy kur gyvai grojo trims šimtams dvidešimt penkiems tūkstančių klausytojų. Tačiau koncertinio turo metu apniko problemos. Pasigirdo kalbų, jog Queen ketina išsiskirstyti. Tai buvo naujosios ro­ mantiškos muzikos stilius, Spandau Ballet ir Duran Duran. Sėkme ar ne­ sėkme niekas nesikliauja - dėl jų niekas negali būti tikras.

Tačiau Queen reikalai jau kurį laiką klostėsi kažkaip kreivokai - ypač Amerikoje. Santy­ kiai su jų reikalus JAV tvarkančia leidybine kompanija pašlijo. Tai pakirto jų pasitikėjimą savimi. Galbūt jie ir tarpusavyje truputį susiburbuliavo. Kam nepasitaiko? Gastrolėse kartu pusryčiauji, kartu važiuoji j darbą, kartu užkandžiauji. Vienintelė proga pabūti vienam - artrozė falang justov eini miegoti. Ir tai ne visada. Tai, kad jūs kuriate teisingą muziką, nieko nereiškia, jei vienas iš jūsų nusilaka iki žemės graibymo, kitas prisišvampia narkotikų, trečias nori repetuoti, o ketvirtas tylomis nusimuilina pažiūrėti futbolo rungtynių.

Kartu išlaikyti keturių ar penkių žmonių grupę, ypač kūrybos žmonių, kurie su savo pro­ tais, pirštais ar balsais išdarinėja stebuklus - tokiame kolektyve panašiems fejerverkams idealios sąlygos. Šiuo požiūriu Queen niekuo nesiskyrė nuo visų kitų. Po koncertinio turo, kuriuo buvo reklamuojamas gluminančio šokių stiliaus ir mažai gitarų skambesio išlaikęs m.

Nors Jungtinėje Karalystėje ir kitose vals­ tybėse šis singlas buvo nepaprastai populiarus, jis žeidė konservatyviąsias JAV Vidurio vakarų valstijas ir nuvylė daugelį ten gyvenančių gerbėjų. Dėl koncertų ųjų spalį San Sityje, ka­ zino, golfo ir pramogų centre Sol Kerzner, Boputatsvanoje, grupė sulaukė 24 didžiulės kritikos, o Britanijos muzikų sąjunga juos nubaudė ir įtraukė į juoduosius sąrašus. Iš Afrikos kilusiam atlikėjui - o toks buvo Fredis - tai atrodė kaip farsas.

Šis nesusipratimas nenuėjo užmarštin iki pat m. Vėliau Queen tapo labai aktyviais ir vienais pagrindinių Mandelos rėmėjų. Mėginau paaiškinti, bet jie nesiklausė. Savo koncertu mes neketinome paremti apartheido režimo. Koncertuoti ten važiavo Džordžas Bensonas George Benson. Važiavo Dajana Ros. Juodaodžiams ten koncertuoti buvo galima, o baltiesiems - ne?

Juk tai ne kas kita, o rasizmas. Jie atkreipė dėmesį į tą bukagalvišką nesąmonę ir į tai, jog muzika nepripažįsta nei lytinių, nei kultūrinių ar rasinių barjerų. Muzika yra visiems. Buvo planuojama, jog m. Projekto organizavi­ mas virto logistiniu košmaru. Naudojomės telek­ sais ir laidiniais telefonais. Artrozė falang justov, kaip vieną popietę sėdėjau savo biu­ re priešais didžiulį palydovinį žemėlapį su pora skriestuvų, mėgindamas jame pažymėti, virš kokių teritorijų tam tikru metu praskries orbitinis pa­ lydovas.

Toks dalykas buvo organizuojamas pirmą sykį - iki tol nieko panašaus nebuvo. Mano užduotis buvo visas detales sudėti į visumą taip, kad viskas veiktų nepriekaištingai. Paskui atėjo metas pabandyti prisikalbinti garsiausius roko muzikos grandus. Kai kurie iš jų jau buvo sutikę įrašyti labdaros singlus, koncer­ tuoti ir padėti surinkti kuo daugiau pinigų mirštančiųjų reikmėms.

Tai turėjo būti fantastiškai skambus muzikinio pasaulio antausis šitiek delsu- sioms visų valstybių vyriausybėms. Kai dabar pažvelgiu atgal, mane sui­ ma siutas. Neabejoju, jei visi būtų dirbę išvien - jei tik tuomet mes būtume suvokę tą mastą, kurį buvo galima pasiekti - būtume į projektą įtraukę ir naftos bendroves, visokius BP, Shell ir ką tik dar nori. Visi jie būtų įnešę savo dalį. Galėjome surinkti dvidešimt kartų daugiau nei buvo surinkta. Tik nereikia pasakoti, kad vyriausybė negalėjo pagelbėti apeinant biuro­ kratines kliūtis dėl reklamos ir panašių dalykų.

Galėjo būti įtrauktos visos stambiausios verslo bendrovės, o rezultatas būtų buvęs kolosalus. Tačiau tuomet tai buvo pirmas kartas. Neturėjom jokio patirties. Tik dabar apie Live Aid galvojame kitaip, matome jį iš kitokios perspektyvos. Bet kuriuo atveju dėkoti reikia Bobui. Jis sugebėjo pasiekti tiek, kiek retas kuris su­ gebėtų.

Jie atsakė nelabai užtikrin­ tai - pareiškė, jog pasiūlymą jie gali būti pasiruošę apsvarstyti. Kaip mėgino juos prisikalbinti, vėliau papasakojo pats Geldofas. Asmeninis muzikinis skonis tam neturėjo jokios reikšmės.

Tądien jie grojo geriausiai, skambėjo geriausiai, jie išnau­ dojo savo laiką maksimaliai. Jie tiesiog išėjo ir triuškino visus vienu savo hitu po kito. Buvo tiesiog neįtikėtina. Pamaniau, Viešpatie, kas čia šitaip sugebėjo suderinti garsą? Geldofas niekaip negalėjo žinoti kaip ir joks kitas asmuo tą akimirkąjog visai prieš pat jų pasirodymą, kurio pradžia - Pažvelgiau žemyn, į iš proto besikraustančių žmonių minią, - ta grupė skambėjo stulbinamai.

Manau, galų gale jie liko patenkinti - ypač Fredis. Jam tai buvo tobula scena - visas pasaulis. Ar begalėjo būti geriau?

O labdaros koncertui jis norėjo sukviesti jau pripažintas grupes ir atlikėjus. Mūsų pirmoji reakcija buvo - mes neži­ nom, groti tik dvidešimt minučių, be jokio garso aparatūros patikrinimo prieš pat pasirodymą!

Kai pradėjo aiškėti, jog tai vis dėlto įvyks, mes bu­ vome tik ką užbaigę koncertinį turą Japonijoje ir baigėme doroti vakarie­ nę viešbutyje, diskutuodami, ar mums to reikia Tai buvo tokia diena, kai aš didžiavausi, jog esu muzikos versle. Daugybę dienų tu nė iš tolo nejauti nieko panašaus!

Причины повреждений

Bet ta diena buvo pasakiška, visi užmiršo konkurenciją Mes įsitikinome, kaip smarkiai mus palaiko Anglijoje, pamatėme, ką sugebame pasiūlyti kaip grupė. Čia nėra jokios mistikos - kai turi visą krūvą dainų ir negali išsirinkti, toks sprendimas yra savaime suprantamas.

Viskas buvo labai dalykiška - juk pasirodymui skirtas laikas bus skrupulingai ribojamas. Mūsų grupėje visi iki vieno - užkietėję perfekcionistai Kaip paaiškėjo, artrozė falang justov pavyko tiesiog stulbinamai puikiai.

Jį tai pritrenkė - nieko panašaus iki tol jis nebuvo matęs. Iki tol jie tą dainą buvo groję tik tamsoje. Sprendžiant iš to, ką mačiau aš pati, turiu jam pritarti. Tai buvo Queen triumfo akimirka, kurios jie kantriai siekė visą savo karjerą. Nebuvo jokių klastų, jokių šunybių, siekiant pakenkti kitiems. Kol scenon neišėjo Queen, festivalio užkulisiai priminė taikią va­ saros iškylą. Negali sakyti, kad Queen buvo kažką sukombinavę ar rezgė klastą.

Jie darė tai, ką ir darydavo, tikėdami, jog taip pat elgsis ir visi kiti. Aš apstulbau, kai jiems atliekant naujausią savo singlą išgirdau kai kuriuos atlikėjus atvirai piktinantis: ei, čia ne koks nors jūsų asmeninis koncertinis turas! Queen to ir nedarė. Jie tiesiog atliko tai, ko iš jų reikalavo Bobas.

Bet ką tai iš tiesų reiškia? Tai buvo grupė, tą akimirką pasiekusi savo šlovės zeni­ tą - darydama tai, ką sugeba geriausiai, ir išversdama iš koto absoliučiai kiekvieną. BBC juos išdėstė atlikėjų zonoje. Dar buvo daugybė Harvio Harvey užsakytų laikrodžių.

Tuose ekranuose kiekvienas galėjo sekti, kas tuo metu vyksta scenoje. Queen atmetė nerašytas taisykles ir per dvidešimt minučių jas perrašė.

Efektas buvo akivaizdus. Live Aid nuo to momento kunkuliuote kunkuliavo. Nors muzikine ir technine prasme jie buvo pasiekę idealią sportinę formą - to niekada nebuvo padariusi jokia kita profesionali roko grupė - pasaulinėje scenoje Queen populiarumas gluminamai menko. Jų šlovė geso dėl aibės klaidų, nesusipratimų ir apskritai dėl muzikiniame pasauly­ je besikeičiančių vėjų.

Queen tarytum buvo pradėję justi, jog geriausios jų dienos jau praėjo. Virš grupės nuolatos tvenkėsi išsiskirstymo grėsmė. Jie apie tai netgi kalbėjo. Tačiau Live Aid viską pakeitė. Ir vis dėlto, kas taip įelektrinusiame jų pasirodyme labiausiai pakerėjo žiūrovus?

Spaikas Ednis, pavyzdžiui, nesugebėjo artrozė falang justov perprasti. Jie buvo stadioninių koncertų veteranai, o ne kokie nors naujokėliai.

Tai buvo natūralus jų įgūdis, ir kuo didesnė publika, tuo geriau. Jie būtų sugebėję visa tai padaryti net ir miegodami. Jei atvirai, Queen stebėjosi, kad visi kiti buvo nustebinti. Jiems tai tebuvo eilinė darbo diena savo kabinete.

Kitaip tariant, kai baigėme pasirodymą, žinojome, kad tiesiog padarėme savo darbą. Tačiau Live Aid pasibaigus Queen suprato, kad jų pasaulis pasikeitė. Už renginio viešuosius ryšius buvo atsakingas Bernardas Dohertis Bernard Doherty - tądien visa žiniasklaida rūpinosi jis. Aš turėjau tik aštuonias laminuotas AAA korteles, su kuriomis galima patekti į bet kurią renginio teritoriją, o jų laukė šimtai.

Teko jomis dalytis. Subėgiosi, kur tau reikia, susirinksi viską, ką tau reikia, ir grįši atgal. Užkulisiai buvo gurguolės tipo kara­ vanas su kiekvienam atlikėjui ar grupei skirtu, į scenos pusę atgręžtu kilno­ jamuoju nameliu - kažkur ten kepsnius išsijuosęs kepėsi Eltonas, nes Cafė meniu jam netiko. Idea­ lių sąlygų neturėjo niekas. Viskas buvo sumesta į vieną didžiulę krūvą ant musės kojų. Bet kažkokiu būdu renginys pavyko. Visi įsijautė į jo dvasią, savo ego daugelis paliko namuose, ir tai išėjo į naudą.

Tuo metu Dohertis buvo dar ir Deivido Bouvio agentas, turėjęs pasirū­ pinti taip pat ir jo poreikiais. Jei imsim mano atvejį, aš tądien tokių darbų turėjau gal aštuoniolika. Meilės tarp Deivido ir Eltono likę buvo ne kažin kiek - buvo aišku, kad jie ruošėsi išsiskirti. Deividas su savo pasirodymu susitvarkė puikiai. Eltonas taip pat gerai. Vienintelis atlikėjas, kurį Deividui maty­ ti buvo nuoširdžiai malonu, buvo Fredis.

Abu tikrai džiaugėsi galėdami vėl pabūti drauge. Jie stovėjo šnekučiuodamiesi taip, tarsi būtų matęsi tik vakar.

Jų simpatija vienas kitam buvo akivaizdi. Deividas vilkėjo pribloš­ kiamą mėlyną kostiumą ir atrodė neįtikėtinai ryškus ir trykštantis energi­ ja. Fredis jautėsi laisvai visą dieną. Jei jis būtų sėdėjęs prie Pajūrio Sautendo kurortinių namelių, būtų atėmęs žmonėms žadą.

Jis buvo tikra žvaigždė, nenusako­ mai charizmatiškas. Apie Džoną Dykoną išvis nieko nežinojau - beje, kur jis buvo? Visą dieną taip ir nemačiau, kad tarpusavy bendrautų Brajanas Mėjus ar Rodžeris Teiloras.

Visi jie atrodė tarsi išsiskyrusi pora vakarėlyje. Frensis Rosis iš Status Quo tam prieštarauja. Mano akimis atrodė, jog tarpusavyje jie sutaria puikiai, o mes tos grupės vyru­ kus pažinojom gana gerai.

Nesutarimų pasitaiko visose grupėse. Tačiau Live Aid projekte jie buvo neabejotinai vieningi. Vis dėlto renginio užkulisiuose netilo kalbos, jog Queen iš tiesų ruo­ šiasi išsiskirstyti. Jei tarp jų ir buvo nesutarimų, jie buvo tokie 30 protingi, kad to neparodytų ir savo darbą atliktų nepriekaištingai. Jie išėjo į sceną ir triumfavo. Queen pribloškė visus. Ką dar mes prisimename iš Live Aid7.

Kad grojant The Who dingo garsas. Kad Bono nesibodėjo sulau­ žyti renginio taisykles ir, visiems atimdamas žadą, nušoko nuo scenos pas žiūrovus, sugadindamas koncerto scenarijų - su juo po to artrozė falang justov nė vienas iš Nepaisant to, jog Live Artrozė falang justov tapo scena, kurioje U2 susikūrė savo kaip stadionų grupės reputaciją ir subrandino superžvaigždžių perspektyvas, jie vos nesugadino viso renginio.

Tada Bono parodė artrozė falang justov į minios spaudžiamą jauną merginą - atlikėjui neabejinga minia siūbtelėjo scenos link ir merginą suspaudė. Nors jis stadiono prižiūrėtojams desperatiškai mosavo, kad šie išvaduotų merginą iš minios, prižiūrėtojai nesuprato, ko jis iš jų nori. Tada Bono pats nušoko nuo kelių metrų aukščio pakylos į žiūrovų minią, kad parodytų, kuriai merginai reikia padėti, tada apkabino ją ir pradėjo šokti.

Kaip vėliau paaiškėjo, šitaip Bono užmezgė nuostabų ryšį su publika. Tas trumpas šokis, pasibaigęs bučiniu, tapo neišdildomu, archetipiniu Live Aid epizodu, nulėmusiu, jog visi 72 albumai staiga su­ grįžo į Jungtinės Karalystės perkamiausiųjų sąrašus. Dar buvo ir kritikai, pradėję putotis ant Bou- vio. Filas Kolinsas, tą patį vakarą ne be lėktuvo Concorde įgulos pagalbos, suspėjęs pasirodyti ir Vemblio, ir Filadelfijos FJK stadione, - nors man atrodo, daugeliui tik, žinoma, ne skubotai atgimusiems Led Zeppelin, ku­ riems jis ir išskubėjo mušti būgnus tądien jo būtų pakakę ir Vemblyje.

O štai Queen - jie padarė tai, ko ir prašė Bobas. Buvau vos per keletą metrų nuo forte­ pijonu grojusio Fredžio. Stovėjau ir su šiokiu tokiu nerimu žvelgiau į pu­ bliką. Niekada negali žinoti: net ir labiausiai dievinami pasaulio atlikėjai patiria fiasko, ir negali suprasti kodėl.

Bet jaudintis nevertėjo. Queen kerėjo viskuo, kuo tik įmanoma, ir vi­ saip. Ji atidavė viską. Kiek daug kitų nuostabiausių atlikėjų tą akimriką.