Nacionaliniai bendri fondai
Dalyvaudami ESF projektuose, paramos kasmet sulaukia maždaug 9 milijonai asmenų iš šių pažeidžiamų grupių. Bet ES ar Lietuvoje jie menki ir silpni, neorganizuoti, jiems toli iki kai kurių Europos valstybių euroskeptikų, ar Didžiosios Britanijos, kur yra ištisa euroskepticizmo tradicija.
Dabartiniame ES finansavimo cikle nustatyti tikslai: Regioninio konkurencingumo ir užimtumo tikslas: stiprinti regioninį konkurencingumą, užimtumą ir patrauklumą investicijoms.
Konvergencijos tikslas: stimuliuoti augimą ir užimtumą mažiausiai išsivysčiusiuose regionuose. ESF finansavimo lygis įvairiuose regionuose skiriasi priklausomai nuo šių regionų santykinės gerovės.
- Slash skausmą nuo oro
- Gydymas sąnarių turkijoje
ES regionai yra suskirstyti į keturias kategorijas pagal regiono BVP vienam gyventojui santykį su ES vidurkiu 25 arba 15 valstybių narių ES ir padalyti pagal du tikslus. Turtingesnėse šalyse narėse ir regionuose ESF finansavimas papildo esamas nacionalines užimtumo iniciatyvas, o ne tokiose turtingose šalyse narėse ESF parama gali būti pagrindiniu su užimtumu susijusių iniciatyvų finansavimo šaltiniu.
Įkelkite etiketę
Dabartiniame ESF programavimo etape — m. Įgyvendinimas[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Nors strategija formuojama ES lygmeniu, už ESF finansavimo įgyvendinimą atsakingos ES šalys narės ir regionai.
- Peties sanario uzdegimas pozymiai
- Teminės sritys ir nacionalinių kontaktinių atstovų (NCP) paslaugos | Lietuvos mokslo taryba
- Saugomų teritorijų institucinę sistemą reikia išsaugoti Lietuvos nevyriausybinės gamtosaugos organizacijos yra giliai susirūpinusios dėl planų sunaikinti nacionalinių ir regioninių parkų administracijas ir sugriauti kelis dešimtmečius kurtą saugomų teritorijų sistemą.
- Istorinė raida | Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
- Viešųjų investicijų finansavimo šaltiniai | PPP Lietuva
Sutarus dėl strategijos ir biudžeto paskirstymo, planavimas atliekamas bendrai. Šalys narės ir jų regionai kartu su Europos Komisija suplanuoja septynerių metų veiklos programas.
Šiose veiklos programose aprašomos veiklos sritys, kurios bus finansuojamos — jos gali būti geografinės arba teminės. Šalys narės paskiria nacionalines ESF valdymo institucijas, atsakingas už projektų atranką, išmokas ir projektų eigos bei rezultatų vertinimą.
Vizija ir tikslai
Taip pat paskiriamos atestacijos ir audito institucijos, kurių užduotis yra stebėti ir užtikrinti, kad lėšos būtų panaudojamos pagal ESF taisykles. Projektai[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] ESF įgyvendinamas projektais, kuriems vykdyti teikiamos paraiškos, ir kuriuos įgyvendina įvairios valstybinės ir privačios organizacijos.
Tarp šių organizacijų yra nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos NVO ir savanorių sektorius, taip pat socialiniai partneriai, pavyzdžiui, profesinės sąjungos ir darbo tarybos, pramonės ir specialistų asociacijos bei atskiros bendrovės.
ESF projektų naudos gavėjai yra labai įvairūs, pavyzdžiui, atskiri darbuotojai, žmonių grupės, pramonės sektoriai, profesinės sąjungos, valstybinės administracijos arba atskiros įmonės.
Baltijos kultūros fondo lėšos pradedamos skirti jungtiniams Latvijos, Lietuvos ir Estijos kultūros projektams finansuoti. Lėšos projektams bus skiriamos kasmet, o paraiškų pateikimo terminas — gegužės 20 d.
Ypač daug dėmesio skiriama pažeidžiamoms žmonių grupėms, turinčioms ypatingų sunkumų rasti darbą ir išsaugoti darbo vietas, kaip antai ilgalaikiams bedarbiams ir moterims. Projektų finansavimas svyruos nuo 25 iki eurų, su ne mažiau kaip 20 proc.
Nuo rugsėjo 1-osios ir toliau tik savanoriški skiepai ir testavimas 2021-08-20
Pretenduoti į Fondo finansavimą gali tik Estijoje, Latvijoje ar Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys. Projektas privalo turėti vadovaujančią organizaciją, kuri teikia paraišką finansavimui gauti, o projekto partneriu turi būti bent po vieną juridinį asmenį iš kiekvienos Baltijos valstybės. Projektų paraiškas vertins ekspertų komitetas, sudarytas iš šešių narių, atstovaujančių skirtingoms kultūros sritims ir paskirtų trejų metų laikotarpiui.
Kiekvienai šaliai atstovauja du komiteto nariai, kuriuos skiria Fondą administruojančių nacionalinių kultūros rėmimo fondų valdymo tarybos. Tačiau narės įsipareigoja teikti informaciją, kurios iš jų prašoma, kaip galima išsamiau ir tiksliau ir stengtis išvengti išankstinių paskaičiavimų; c Fondas gali numatyti, kad susitaręs su narėmis, gaus papildomos informacijos.
Fondas veikia kaip informacijos apie pinigų ir finansines problemas rinkimo ir keitimosi ja centras ir tokiu būdu palengvina studijų, skirtų padėti narėms plėtoti politiką, padedančią įgyvendinti Fondo tikslus, rengimą. Narių tarpusavio konsultacijos dėl galiojančių tarptautinių sutarčių Jeigu pagal šią Sutartį narė turi teisę išlaikyti galiojančius ar įvesti naujus apribojimus valiutos keitimo sandoriams, kai susidaro tam tikros šioje Sutartyje numatytos ypatingos ar laikinos aplinkybės, ir jeigu egzistuoja kokie nors kiti narių tarpusavio susitarimai, priimti iki šios Sutarties pasirašymo, prieštaraujantys joje numatytų apribojimų taikymui, šalys, sudariusios šiuos susitarimus, konsultuojasi tarpusavyje, kad prireikus įvestų tarpusavyje priimtinas korekcijas.
Šio straipsnio nuostatos neriboja VII straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo.
Europos grąžinimo fondą EGF — m. Juo siekta remti valstybių narių pastangas gerinti grąžinimo valdymą visais jo aspektais, naudojant integruoto grąžinimo valdymo koncepciją bei numatant bendrus valstybių narių įgyvendintus veiksmus arba nacionalinius veiksmus, kuriais siekiama Bendrijos tikslų vadovaujantis solidarumo principu.
Įpareigojimas bendradarbiauti vykdant rezervinio turto politiką Kiekviena narė įsipareigoja bendradarbiauti su Fondu ir kitomis narėmis, jog užtikrintų, kad jos politika, vykdoma rezervinio turto srityje, atitinka tikslą skatinti geresnę tarptautinę likvidumo priežiūrą ir specialiąją skolinimosi teisę padaryti svarbiausiu tarptautinės pinigų sistemos rezerviniu turtu.