Petį pašnekovas ligų. Vaiko teisių gynėjai

Štai pasako man pavardę ir, kadangi aš dirbu jau daug metų, tai matau, kad čia tos pačios šeimos jau kita karta konfliktuoja, yra asocialūs, stokoja socialinių įgūdžių. Ar tai tiesa?

Petį pašnekovas ligų gydymas atliekamas jei skoliozė jau gerokai pažengusi. Medikas pabrėžia, kad kiekvienas atvejis yra individualus, operacinio gydymo poreikį nusprendžia paciento būklė, tėvai ir chirurgas. O kineziterapija ir tikslinga fizinė veikla turi būti taikoma nepriklausomai nuo skoliozės laipsnio.

Tėvams verta įsidėmėti, jei skoliozė pasireiškė dar prieš lytinį brendimą, yra didelė tikimybė, kad augimo spurto metu ji progresuos. Laiku negydant, gali atsirasti rizika, kad iš potencialiai pagydomo stuburo iškrypimo gali išsivystyti nelanksti stuburo deformacija, kuri grės plaučių ir kitų vidaus organų funkcijų sutrikimais. Negydoma skoliozė gali turėti įtakos psichologiniams sutrikimams, kompleksams ir kt.

Anot pašnekovo, geriausia kreiptis profilaktiškai iki prasidedant lytiniam brendimui, net nematant akivaizdžių pakitimų. Tačiau, primena gydytojas, netaisyklinga laikysena ne visuomet yra skoliozė. Kartu praleisti visas vaikystės atostogas pakvietė vaikų globos namų auklėtinę. Nuojauta neapgavo — nuvažiavome į artimiausius tuometinius vaikų globos namus ir pamatėme tuščiuose koridoriuose vaikštinėjančią paauglę.

Jos vasaroti niekas nepakvietė. Mūsų šeima nusprendė mergaitei padovanoti vaikišką vasarą — pasiūlėme jai svečiuotis. Vaikas sužydo, atsigavo, ėmė šypsotis, iš karto pritapo mūsų šeimoje.

Ligoninės gydytojai

Pasibaigus vasarai sutarėme, kad per kiekvienas mokinių atostogas — ir vasarą, ir rudenį, pavasarį bei žiemą, ši paauglė svečiuosis pas mus. Džiaugiasi sutikęs tuos, kuriems padėjo Vaiko teisių specialistas sako, kad kitų padėka ir geras žodis yra svarbiausias atlygis už bet kokią pagalbą.

Tai mano buvę mokiniai ir jų tėvai, kartais tie, kurių šeimomis pasirūpinti man teko dabartiniame darbe. Jie tiesia ranką, norėdami pasisveikinti, kartais pasidalija džiaugsmais ir rūpesčiais, paklausia, kaip aš gyvenu ir padėkoja. Tai — man įrodymas, kad gyvenu ir dirbu teisingai, gi kitaip, manau, neprieitų, nepasisveikintų, rankos nespaustų.

• Asmeninio albumo nuotr.
• Lotynų skausmas skausmas
• Galbūt dažnai jus kamuoja nuovargis, įtampa, skundžiatės pablogėjusia atmintimi ir galvos skausmais?

Vaiko teisių gynėjai kvapą gniaužia priklausomybių atsisakiusių šeimų sėkmės istorijos Kai kurie iš jų giliai įklimpę į priklausomybių liūną ir negeba patys iš jo išbristi. Neretas savo problemą neigia. Birutė yra Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos darbuotoja. Jos darbo tikslas — padėti priklausomybių turintiems žmonėms atsistoti ant kojų, kad jų vaikai galėtų sugrįžti į saugią šeimą.

Specialistė neslepia — žmonių situacijos, su kuriomis ji susiduria, yra labai sudėtingos. Dažniausiai šie žmonės priklausomi nuo alkoholio. Tačiau didelį nerimą specialistei kelia nauja tendencija — alkoholis neretai vartojamas kartu su raminamaisiais vaistais. Pasak Birutės, sėkmės istorijos jos darbe nėra labai dažnos, tačiau jos itin džiugina, kartais ir užgniauždamos kvapą, nes tų istorijų — laimingi vaikai, pagaliau galintys gyventi ramioje, saugioje šeimoje.

Tai tikriausiai likimas. Kai studijavau socialinį darbą Vytauto Didžiojo universitete, mums vieną kursą dėstė apie priklausomybės ligas, kaip dirbti su priklausomais žmonėmis. Man šios paskaitos buvo labai įdomios ir tada pasvarsčiau, kad gal būtų neblogai labiau gilintis į šią sritį. Atsitiko taip, kad bestudijuojant trečiame ar ketvirtame kurse, man pasiūlė ateiti dirbti priklausomybės ligų specialiste Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kaune. Ilgai nedvejojau ir nuėjau ten.

Man iš karto patiko darbo specifika, matymas, kad žmonės, dėl savo vartojimo praradę viską, sėkmingai gali susikurti naują, daug sąmoningesnį gyvenimą ir jaustis laimingais. Tai tikrai įkvėpė stengtis prisidėti prie šio stebuklo kūrimo.

Kodėl pasirinkote petį pašnekovas ligų darbą? Mes gyvename suaugusiųjų pasaulyje, kuriame visos taisyklės yra sugalvotos suaugusiųjų.

intergroup.lt - Infomed namų klinika

Todėl vaikai turi turėti žmones, kurie jiems petį pašnekovas ligų, gintų jų teises. Kitu atveju išlieka didelė rizika, kad vaikai taip ir liks neišgirsti. Jau dirbdama Respublikiniame priklausomybės ligų centre mačiau daug pažeistų šeimų, kuriose auga vaikai. Mačiau kaip dėl tėvų paklydimų kenčia vaikai, kokią didžiulę žalą priklausomybės daro visai šeimai, vaikų raidai, jų emocijoms ir suvokimui apie pasaulį — saugus jis ar grėsmingas. Mano, kaip priklausomybės ligų specialistės, darbo tikslas ir prasmė yra atkurti šeimas, bandyti jas stiprinti, suteikti viltį ir tėvams, ir vaikams.

Man tai labai svarbu, nes priklausomybės nuo alkoholio ir kitų priklausomybių problema Lietuvoje yra labai opi. Tik tokiose šeimose daug stipresnis priklausomybės, kaip šeimos paslapties, motyvas. Ar yra galimybė gilinti žinias? Jokiame universitete ar kolegijoje nėra ruošiami priklausomybės ligų specialistai. Tai yra didelis trukdis vystyti šią sritį. Prieš kelis metus Priklausomybės ligų asociacija pradėjo vesti mokymus priklausomybės ligų konsultantams.

Prieš penkerius metus, kai aš pradėjau dirbti, dėstė tik tą vienintelį kursą Vyrauto Didžiojo universitete, kurį minėjau. Daugiau žinių ir praktikos aš įgijau dirbdama Respublikiniame Priklausomybės ligų centre. Ten aš turėjau galimybę sudalyvauti kai kuriuose Minesotos programos užsiėmimuose. Tai yra vienas iš priklausomų asmenų gydymo metodų.

Iš arti mačiau tuos žmones, petį pašnekovas ligų jų psichologinio sveikimo procesą. Savo žinias dar gilinau lankydamasi anoniminių alkoholikų AA atviruose susirinkimuose. Taip pat lankiau šeimų programos paskaitas Priklausomybės ligų centre. Mačiau tuos žmones, susipažinau su jų gyvenimo istorijomis, jų problemomis ir priklausomybėmis. Žinias apie priklausomybės ligas plėčiau ir skaitydama AA parengtą bei kitą literatūrą. Esu pastebėjusi, kad Lietuvoje į priklausomybės ligų specialistus žiūrima nelabai palankiai.

Kai su žmonėmis pradedi kalbėti apie priklausomybes, apie alkoholio vartojimą, būna net liga sąnarių rankas. Tačiau priklausomybės ligų specialistai yra labai reikalingi.

Lietuvoje labai daug žmonių, kurie, nors dar neturi priklausomybės, neturi ligos, tačiau nuolat piktnaudžiauja alkoholiu. Jie vaikšto peilio ašmenimis ir yra tik laiko klausimas, kada jie prieis kritinę ribą, nueis į priklausomybę, o jų šeimoms ir jiems patiems prireiks specialistų pagalbos.

Kokią pagalbą jūs teikiate? Mes siekiame paskatinti, sumotyvuoti gydytis žmogų, kuris piktnaudžiauja kažkokiomis medžiagomis. Taip pat siekiame paskatinti keisti gyvenimo būdą, nes neužtenka tik praeiti gydymą pagal kažkurį metodą ir jau bus žmogus įveikęs ligą. Ne, taip nebus. Dažniausiai būtina keisti ir netinkamus draugus, laisvalaikio praleidimo būdą, išmokti kaip be cheminės medžiagos susitvarkyti su stresu, atsipalaiduoti ir panašiai.

Atvykę į šeimą, mes siekiame įvertinti esamą situaciją. Aš, kaip priklausomybės ligų specialistė, įvertinu ar šeimoje yra žalingas vartojimas, ar jau galimai petį pašnekovas ligų.

Jei tai yra galimai priklausomybė, tai vertinu kokia yra ligos fazė. Priklausomybė — kaip vėžys, ji turi savo vystymosi stadijas. Nuo jos iš dalies priklauso ir tolimesnės pagalbos priemonės. Esant poreikiui, bendradarbiaujame su priklausomybės ligų centrais, reabilitacijos centrais, anoniminių alkoholikų bendruomenėmis, tarpininkaujame dėl gydymo.

Riba tarp piktnaudžiavimo ir priklausomybės yra labai slidi. Jei, pavyzdžiui, žmogus kurį laiką sistemingai, reguliariai vartoja alkoholį, tarkime kiekvieną savaitgalį ir ne po vieną, bet abi dienas — tai jau verta susimąstyti.

Toks elgesys — labai ryškus simptomas, kad ilgainiui išsivystys priklausomybė jei dar jos nėra. Jei, pavyzdžiui, kiekvieną dieną po darbo vyras išgeria litrą alaus, nors pagal Pasaulio sveikatos organizaciją vyrui litras alaus kiekvieną dieną dar nesukelia didelės žalos organams, tai yra laikoma tarsi saugia normabet aš, kaip priklausomybės ligų specialistė, galiu pasakyti, kad kai žmogus įeina į ritmą, kai alkoholis pakeičia kitus atsipalaidavimo būdus, labai dažnai tampa problema.

Žmogus taip suvilioti su bendrų ligų stresą, taip atsipalaiduoja, taip komunikuoja su draugais ir po to jau nebemoka gyventi kitaip. Tačiau nereikia nuneigti, kad egzistuoja ir priklausomybė nuo narkotikų, nuo vaistų, nuo lošimų — su tuo aš dažnai susidurdavau dirbdama Respublikiniame priklausomybės ligų centre. Dabar, dirbdama Vaiko teisių apsaugos skyriuje, dažniausiai susiduriu su priklausomybe nuo alkoholio ir nuo raminamųjų vaistų.

Nedažnai, petį pašnekovas ligų pasitaiko ir priklausomybė nuo narkotikų. Dar norėčiau pasakyti štai ką: labai neretai iš pradžių identifikuojame, kad šeimoje yra priklausomybė nuo alkoholio, tačiau, pradėjus dirbti su šeima toliau, vėliau išaiškėja, kad greta alkoholio yra ir raminamieji vaistai.

Įvertinusi vaistų vartojimo laikotarpį ir eigą, aš įtariu priklausomybę ir tada kreipiu žmogų pas psichiatrą, kad jis įvertintų.

Taigi, mes, mobiliosios komandos priklausomybės ligų specialistai, būname tarpine stotele. Su galima priklausomybe nuo vaistų susiduriu labai dažnai.

Tai neramina, nes vaistai labai paveikia žmogaus psichiką, degraduoja žmogaus asmenybė. Pasveikti nuo šios priklausomybės yra labai sudėtinga. Dažnai žmonės vartoja ir alkoholį, ir raminamuosius vaistus lygiagrečiai.

Nuo alkoholio apsvaigęs žmogus vaistus vartoja chaotiškai. Alkoholį kartu su vaistais — tikriausiai taip pat. Jūsų manymu, kodėl žmonėms taip dažnai reikia nusiraminimo priemonių? Informacinės technologijos įsuka žmogų į užburtą ratą. Jis atsitraukia nuo socialumo, nuo gyvo bendravimo. Žmogui būtina gyvai bendrauti su kitu žmogumi, būtina pabūti gamtoje, nes kitaip jis griebsis greitų atsipalaidavimo metodų — alkoholio, vaistų ar kitų medžiagų.

Ar jie noriai priima jūsų pagalbą? Tačiau problemų atsiranda tada, kai nuo žodžių pereiname prie veiksmų etapo, kai žmogus jau turi daryti kažkokius žingsnius, pavyzdžiui: nuvykti į priklausomybės ligų centrą pas psichiatrą, nueiti į anoniminių alkoholikų grupę ar kur kitur. Tada didėja gynybiškumas, atsiranda manipuliacijos.

• Vaiko teisių gynėja, jojikė Laura darbe saugo ir gina vaikus, o laisvalaikiu treniruoja ristūną Pilotą
• Nuolatinis skausmas peties sąnario gydymas
• Autorės nuotr.

Tai ypač jaučiama kai žmogus dar nėra pripažinęs savo ligos, kai jis yra neigime. Jis su mumis bendrauja gražiai, tačiau ima išsisukinėti, tai esą nueis vėliau, tai atsirado kitokių reikalų, tai nepavyko užsiregistruoti, tai dar kas nors. Kaip mes sprendžiame šią problemą? Labai svarbu, kad visi specialistai, kurie dirba su tuo žmogumi, kalbėtų jam tą patį, kad laikytųsi tos pačios darbo krypties. Tarkime, jei mes apsisprendžiame motyvuoti žmogų dalyvauti Minesotos programoje ar siųsti gydytis į detoksikacijos skyrių, labai svarbu, kad ir socialinis darbuotojas, ir atvejo vadybininkas bei kiti specialistai, dirbantys su ta šeima, kartotų tą patį.

Nes taip didėja tikimybė, kad žmogus pasirinks tinkamai. Būna ir tokių, kurios užgniaužia kvapą. Pavyzdžiui turėjome vieną kaime gyvenančią šeimą. Visi ją žinojo kaip stipriai girtaujančią šeimą. Abu, ir vyras, ir žmona turėjo gilią, įsisenėjusią priklausomybę. Jie išvyko gydytis į ilgalaikės reabilitacijos bendruomenes.

Pagrindinis meniu

Niekas netikėjo, kad jie tai padarys. Vienas išvažiavo į vieną bendruomenę, kitas į kitą, kadangi šeimos nariai negali gydytis kartu. Mes vėliau iš bendruomenių gavome nuotraukų, kaip tie žmonės atrodo, pasakojimų kaip jie jaučiasi po gydymo.

Aš jų negalėjau atpažinti — net išvaizda jų tapo kitokia, atjaunėjo, pagražėjo. Tapo visai kitais žmonėmis, susigrąžino vaikus.

Aišku, tokios istorijos nėra dažnos. Tačiau, dirbant su sudėtingais atvejais, kai priklausomybę žmonės turi po 10 — 15 metų, tai ir vienas — du sėkmės atvejai yra labai reikšmingas pasiekimas.

Juk kalbame apie vaikus, apie jų laimę ir galimybę augti saugioje šeimoje. Negalima skubinti. Jei, kaip specialistė, skubinsi pokyčius, vis tiek naudos nebus, nes žmogus dar nebus pasirengęs tiems pokyčiams. Reikia išlaukti. Ypač reikia kantrybės, kai priklausomybė akivaizdi, o žmogus ją neigia. Tada reikia žmogui aiškinti, su juo kartu analizuoti vartojimą, praradimus, situacijas, kai vartojime buvo prarasta kontrolė.

To reikia, kad žmogus galėtų iš šono pažvelgti į savo vartojimą ir padidintų kritiškumą.

Update New Army Item - Stick War Legacy

Labai svarbu, kad pats žmogus patikėtų, jog turi priklausomybę. Tam kartais reikia labai daug laiko, pastangų ir sistemingo darbo.

Be kantrybės mano darbe reikia empatijos, atjautos žmogui. Mes susiduriame su situacijomis, kai tėčiai ar mamos labai netinkamai elgiasi su savo vaikais: smurtauja, neprižiūri. Daugeliui žmonių nugaros ar sąnarių skausmus sukelia netinkamas elgesys prieš kiekvieną treniruotę ar didesnį fizinį krūvį.

Gydytojas paaiškina, kad net prieš imdamasis darbų sode ar darže žmogus turėtų apšilti, padaryti keletą tempimo pratimų. Taip, net prieš daržo ravėjimą reikėtų truputį prasimankštinti, nes daržas ravimas pasilenkus — tai gana nemažas fizinis krūvis. Daržo ravėjimas — gana ekstremalus užsiėmimas. Daugėja pacientų Pasak M. Grikšo, gyvenimo trukmė ilgėja, tad sąnariai, sausgyslės turės ilgiau tarnauti, todėl būtina rūpintis skausmų ir traumų profilaktika.

Gydytojas pastebi, kad daugėja ortopedinių traumatologinių petį pašnekovas ligų, tad nuolat ieškoma būdų, kaip jiems padėti, kad ir vyresniame amžiuje žmogus galėtų turėti kuo sveikesnius sąnarius.

Gydytojui nesvarbu, kokią operaciją atlikti, o štai pacientas jaučia didžiulį skirtumą. Po mažesnės invazijos jis greičiau pasveiksta, greičiau grįžta į normalų gyvenimą. Žinoma, kai sąnarys būna visiškai susidėvėjęs, sąnario keitimo operacijos — puiki išeitis. Pratimai skirti tarpumenčio raumenų aktyvavimui, kaklo raumenų atpalaidavimui, peties, alkūnės, riešo sąnario judrumui, plaštakos raumenų atpalaidavimui.

Tai — tipinės probleminės sėdimą darbą dirbančio žmogaus vietos.

Paieška svetainėje

Pašnekovo teigimu, mankštų vedimas darbovietėse buvo sėkmingas — darbuotojai noriai mankštinosi, vėliau išleistas bukletas, kuriame pavaizduoti efektyviausi pratimai probleminėms kūno vietoms.

Kodėl jie taip toli pastato tą spausdintuvą? Vienas pagrindinių patarimų sėdintiems 8 valandas — kas valandą bent kiek pajudėti. Kai kuriose įmonėse V. Zaveckas girdėjo juokaujant, jog spausdintuvas specialiai pastatytas atokiau, kitoje patalpoje, kad reikėtų nueiti bent iki šio prietaiso jei jau išgėrei visą dienos dozę kavos, arbatos ar vandens. Kadangi padėties keitimas yra vienas efektyviausių būdų, kovojant su nugaros skausmais, kai kurios bendrovės turi reguliuojamo aukščio stalus — jie leidžia dirbti stovint.

Todėl mažėja apkrova vienam slanksteliui ar vienai zonai. Naudingas dalykas — pagalvėlės Kineziterapeutė Loreta Sapežinskienė primena, jog tik sveikas žmogus gali efektyviai ir rezultatyviai dirbti.

Jūs esate čia

Ji patarė kas valandą daryti minučių pertraukėles ir jų metu pajudėti. Beje, tokio ilgio pertraukėlės yra numatytos ir Lietuvos Darbo kodekse. Pavyzdžiui, pripučiamas kėdės pagrindas, kuris yra dedamas ant kėdės ir suteikia nestabilumo pojūtį. Jį naudojant nesudrimbama darbo kėdėje, stiprinami nugaros raumenys, toks gaminys ypač tinka dubens dugno raumenų atstatymui.

Dėl to pasėdėjus ant tokio pagrindo kai kuriems išnyksta nugaros skauskai, — sako L.