Artrito simptomų ligos ir gydymo, Reumatoidinis artritas: simptomai, priežastys ir gydymas
Prieš pradedant vartoti biologinius vaistus būtina pasitikrinti ar nesergama aktyvia ar latentine neaktyvia tuberkulioze. Tam tikslui naudojamos trys narkotikų grupės: Specifinis.
Apie ką rašoma šiame lapelyje?
Reumatoidinis artritas Reumatoidinis artritas RA — lėtinė, progresuojanti, uždegiminė autoimuninės kilmės liga, kuri gali pakenkti daugelį kūno sąnarių. Moterys šia liga serga 2 — 3 kartus dažniau nei vyrai. Gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės, taip pat ir vaikai. Dažniausiai serga 40 — 70 metų žmonės. Priežastys Tiesioginės ligos priežastys nenustatytos. Nesiseka rasti patologiją sukeliančio išorės veiksnio, nors jau seniai tiriama galima įvairių veiksnių įtaka.
Yra žinoma apie genetinį polinkį į reumatoidinį artritą. Reumatoidinis artritas — autoimuninė liga.
Hipertenzija ir reumatoidinis artritas
Dėl nežinomų priežasčių organizmo imuninė sistema neatpažįsta savo ląstelių, reaguoja į jas kaip į svetimas ir pažeidžia jas. Prasideda lėtinis, save palaikantis uždegimas.
Simptomai Reumatoidinio artrito metu sąnariai tinsta, apimdami ir aplinkinius audinius. Šios ligos metu dažniausiai pakenkiami plaštakų ir pėdų sąnariai.
Didesni sąnariai, tokie kaip klubai, keliai ir alkūnės, taip pat gali būti apimti ligos. Patinimas, skausmas ir sąstingis trunkantis ne trumpiau kaip vieną valandą labiausiai išreikšti, kai sąnarys nejuda.
Rytinis sąnarių sąstingis — ankstyvas ligos požymis, kuris ilgą laiką gali būti vienintelė būsimos ligos apraiška. Sergant reumatoidiniu artritu sąnariai pakenkiami simetriškai. Pradžioje tai pasireiškia sąnarių skausmais ir tinimu, o vėlesnėse stadijose liga sukelia sąnarių deformacijas, vystosi aplinkinių raumenų atrofija. Reumatoidinis artritas — tai liga su atoslūgiais ir paūmėjimais, ilgainiui progresuojanti, sukelianti ne tik ryškius sveikatos pokyčius, bet ir turinti rimtų socialinių pasekmių.
Pasitaiko ir labai agresyvi eiga, kai per trumpą laiką suardomi sąnariai. Ligą gali būti sunku diagnozuoti ankstyvojoje stadijoje, nes ankstyvieji požymiai ir simptomai gali imituoti daugelį kitų ligų, todėl kartais gali praeiti keletas mėnesių, kol reumatoidinio artrito diagnozė tampa aiški. Kraujo tyrimai nėra specifiški - padidėja uždegiminiai rodikliai, gali išryškėti mažakraujystė. Kai kurioms reumatoidinio artrito formoms būdingas tam tikras rodiklis kraujyje - reumatoidinis faktorius, kuris randamas ir kai kuriomis kitomis ligomis sergantiems pacientams.
Tai yra antikūnai prieš ciklinius citrulinizuotus proteinus anti-CCP.
Ispanijoje šia liga serga maždaug žmonių. Dažniausiai tai veikia moteris nuo 30 iki 50 metų ir tai labai pablogina pacientų gyvenimo kokybę, nes sumažėja sąnarių judrumas ir sukelia skausmą net paprasčiausi judesiai. Nors tai gali paveikti visą kūną,uždegimas dažniausiai pasireiškia sąnariuose, taip pat dažnai lydi raumenų skausmas arbakarščiavimas. Kas yra reumatoidinis artritas? Artritas yra sąnarių uždegimas.
Kitas artrito tyrimo metodas— rentgenograma, tačiau ji gali būti visiškai artrito simptomų ligos ir gydymo ligos pradžioje. Paveikslas 1. Artrito pažeistų plaštakų nuotraukos Gydymas Reumatoidinio artrito gydymas yra kompleksinis, ilgalaikis ir turėtų būti pradėtas kuo anksčiau.
Labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją pagalbos, konsultuotis su reumatologu, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir parinktas kiekvienam konkrečiam pacientui labiausiai tinkantis gydymas, atsižvelgiant į ligos aktyvumą, kitas buvusias ir esamas ligas, jų gydymui vartojamus medikamentus.
Kas yra reumatoidinis artritas?
Viena svarbiausių taisyklių, kurias turi žinoti pacientas, yra tai, kad judesiai jo sąnariams būtini ir jis kasdien turi juos mankštinti. Tik esant smarkiam artrito paūmėjimui trumpam, kelioms dienoms, galimas tausojantis režimas.
Skausmams ir tinimams bent šiek tiek aprimus, vėl reikia pradėti mankštintis. Kita vertus, sąnariai neturi būti perkraunami, nes tai sustiprina skausmus ir gali skatinti uždegimą. Sąnariai turi judėti maksimalia įmanoma amplitude, bet be didelio skausmo ir per didelio krūvio. Būtina stengtis išsaugoti sąnarių lankstumą ir raumenų jėgą. Netgi besinaudojantiems lazdele ar ramentais svarbu kuo daugiau judėti. Nejudėdami sąnariai stingsta, o aplinkiniai raumenys silpnėja.
Štai kodėl gydomoji mankšta yra vienas svarbiausių gydymo komponentų. Mankštintis reikia sistemingai, ilgai ir kantriai, keletą kartų per dieną, bet be prievartos. Po kiekvieno pratimo būtina atsipalaiduoti. Pratimus galima atlikti ir šiltame vandenyje. Gydomąją mankštą galima derinti su vaikščiojimu gamtoje, važiavimu dviračiu, plaukimu.
- Hipertenzija ir reumatoidinis artritas -
- Lietuvos artrito asociacija
- Skausmas riešo sąnario
- Migrenos gydymas liaudiskai Lietuvos įmonių katalogas.
Tokia bendro poveikio mankšta teigiamai veikia visą organizmą, gerina širdies darbą, deguonies įsisavinimą audiniuose. Patyrusio kineziterapeuto konsultacijos gali būti naudingos parenkant tinkančią mankštos programą ir ją koreguojant priklausomai nuo sąnarių ir raumenų būklės. Dažnai labai svarbios yra fizioterapinės bei kitos reabilitacinės priemonės.
Tinkamai taikant daugelį šių priemonių, galima padėti atkurti daugelį žmogaus funkcinių gebėjimų ir išsaugoti darbingumą. Yra metodai, kuriuos galima taikyti panaudojant įprastines namines priemones. Labai plačiai naudojami kompresai. Tam, kad kompreso poveikis būtų geresnis, naudojami įvairūs šildikliai, dedami virš įprastinio kompreso. Namų sąlygomis galima naudoti ir gydomąjį purvą.
Pirmiausia jis pašildomas vonioje, o paskui dedamas tiesiog ant odos arba suvyniotas į marlę ir suslėgtas pagal kūno formą. Apdedant kūną lygiu purvo sluoksniu, siekiama vienodai paskirstyti šilumą ir kad ji ilgiau veiktų po procedūros.
Tas pats purvas, pašildytas virš garų, gali būti naudojamas keletą kartų. Neįrodyta, kad kokia nors speciali dieta arba konkretus maisto prouktas turėtų esminės įtakos ligos eigai. Mityba turėtų atitikti bendruosius higienos reikalavimus, sergantieji turi gauti visavertį subalansuotą maistą. Lėtiniu artritu sergantys asmenys linkę į mažakraujystę, osteoporozę, raumenų atrofiją. Šiuos procesus dar labiau skatina kai kurių autorių rekomenduojama griežtai vegetariška dieta arba gydymasis badavimu.
1. Kas yra Otezla ir kam jis vartojamas
Pacientai turėtų gauti maisto, kuriame nestinga geležies, kalcio, kalio ir kitų mineralinių medžiagų, mikroelementų, vitaminų. Omega 3 riebiosios rūgštys yra naudingos sergantiesiems artritu. Gydant reumatoidinį artritą labai svarbus medikamentinis gydymas. Išskiriamos kelios medikamentų grupės. Didelė vaistų grupė — tai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.
Tai bene dažniausiai reumatologijoje vartojami vaistai, simptomiškai slopinantys uždegimą, skausmą ir patinimą. Šiai grupei priklauso labai daug medikamentų: ibuprofenas, naproksenas, meloksikamas, diklofenakas, aceklofenakas, piroksikamas, indometacinas, ketoprofenas, nimesulidas, celekoksibas, etorikoksibas, lornoksikamas ir kiti.
Visi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo turi bendrų teigiamų savybių mažina skausmą, patinimą, kūno temperatūrą ir šalutinių grybelinių ligų sąnarių veikia virškinamąjį traktą, inkstus. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo šalutiniai poveikiai virškinamajame trakte gali pasireikšti pykinimu, apetito nebuvimu, rėmens graužimu, pilvo skausmu.
Reumatoidinis artritas — viena iš agresyviausių artrito formų. Nereaguojant į šios ligos simptomus ar reaguojant į juos per vėlai pasekmės gali būti labai liūdnos. Taigi su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijos centro vadove prof.
Ilgai ir didelėmis dozėmis vartojantiems nesteroidinius vaistus nuo uždegimo gali atsirasti inkstų pažeidimas, inkstų funkcijos nepakankamumas, krešėjimo sutrikimų, retais atvejais skauda ir svaigsta galva. Siekiant sumažinti šalutinių reiškinių tikimybę, pagal galimybę mažinamos nesteroidinių vaistų nuo uždegimo dozės, šiuos vaistus reikėtų gliukozaminas chondroitino gamintojai ir su skrandžio gleivinę saugančiais vaistais.
Fresh articles
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo yra gaminami ir išleidžiami tabletėmis, kapsulėmis, žvakutėmis, tirpalais, skirtais injekavimui. Žinoma, jog visos vaisto formos, nesvarbu, kokiu būdu vaistas patenka į organizmą, blokuoja prostaglandinų sintezę ir taip neigiamai veikia virškinimo trakto gleivinę. Steroidiniai hormonai — gliukokortikoidai prednizolonas, metilprednizolonas yra stiprūs priešuždegiminiai vaistai, vartojami artritui gydyti.
Šių vaistų veiksmingumą lemia daugeliui uždegimo mechanizmų ir autoimuniniam procesui daromas poveikis. Vis dėlto šalutinių poveikių ir gydymo komplikacijų, kurias gali sukelti šie vaistai, yra taip pat daug, tad vartoti steroidinius hormonus reikia labai atsargiai, griežtai laikantis konkrečių indikacijų ir kontraindikacijų. Jeigu steroidinių hormonų poreikį lemia ne bendras ligos paūmėjimas, o tik aktyvus 1—2—3 sąnarių uždegimas, galima pagalvoti apie gydymą injekcijomis į sąnarius ir šitaip pakeisti sisteminį steroidinių hormonų vartojimą.
Į sąnarius paprastai injekuojamas pailginto veikimo steroidinis hormonas kenalogas. Injekcijos gali būti labai veiksmingos, tačiau būtina griežtai laikytis indikacijų ir atsargumo priemonių.
Dėl injekcijos tikslingumo ir galimų pavojų reiktų pasitarti su gydytoju specialistu reumatologu. Jei steroidiniai hormonai vartojami tablečių forma, visą steroidinių hormonų paros dozę arba bent didžiąją jos dalį rekomenduojama suvartoti ryte.
Kartais steroidiniai hormonai skiriami vartoti kas antrą dieną. Ilgesnį laiką vartojant steroidinius hormonus papildomai rekomenduojami kalio, kalcio preparatai, nes minėtieji vaistai skatina šių elektrolitų pasišalinimą iš organizmo. Jei gydymas steroidiniais hormonais trunka iki 4 artrito simptomų ligos ir gydymo, paprastai šiuos preparatus galima nutraukti iš karto, kai tik tai leidžia pagrindinė liga.
Jei vaistai vartojami ilgiau, neleistina jų nustoti vartoti staiga, nes tai gali atsiliepti bendrai savijautai, gali paūmėti pati liga, todėl būtina konsultuotis su reumatologu, kuris paaiškins, patars, kaip elgtis kiekvienu konkrečiu atveju. Anksčiau aptartas gydymas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo ir stuburo kaklines dalies degeneraciniai pakitimai hormonais vadinamas simptominiu, nespecifiniu artrito gydymu.
Tie vaistai slopina uždegimą, tačiau neveikia pačios ligos, nestabdo jos progresavimo. Todėl sergant reumatoidiniu artritu kartu su uždegimą slopinančiais preparatais skiriami ir lėtai veikiantys, ligą modifikuojantys vaistai, kurie yra sintetiniai ir biologiniai.
Related Content
Sintetiniai ligą modifikuojantys vaistai plakvenilis, sulfasalazinas, metotreksatas, leflunomidas pradeda veikti lėtai, skiriami ilgam laikui. Šie vaistai veikia ligos eigą, slopindami imuninę sistemą stabdo jos progresavimą.
Deja, jie uždegimas hipotirozė sąnarių tik vienos kurios nors imuniteto grandies, o bendrai slopina visą apsauginę organizmo sistemą, dėl to gali sumažėti organizmo atsparumas įvairioms infekcijoms.
Išryškėjus virusinės ar bakterinės infekcijos požymiams, reikėtų laikinai nevartoti šios grupės vaistų. Siekiant išvengti vaistų sukeliamų šalutinių poveikių, reikia nuolat atlikti kraujo, šlapimo tyrimus. Jei paskirtas plakvenilis, bent kartą per metus reikėtų apsilankyti pas okulistą.
Kiekvienas reumatoidiniu artritu sergantis pacientas turėtų būti gydomas bent vienu ligą modifikuojančiu vaistu. Išimtys galimos, jeigu yra visiška ligos remisija arba artrito simptomų ligos ir gydymo ligos bei gydymo komplikacijos neleidžia vartoti nė vieno ligą modifikuojančio vaisto. Gydymą šiais preparatais reikia pradėti anksti, kad būtų išvengta sąnarių destrukcijos.
Metotreksatas yra pirmo pasirinkimo ligą modifikuojantis vaistas gydant reumatoidinį artritą. Tai lemia didelis vaisto veiksmingumas, palyginti nedažnos gydymo komplikacijos, pakankamai greita veikimo pradžia, patogus vartojimas ir galimybė veiksmingai derinti su kitais ligą modifikuojančiais vaistais.
Preparato dozė parenkama individualiai, vartojamas vieną kartą per savaitę. Svarbiausias ir pavojingiausias šalutinis poveikis yra kepenų pakenkimas. Retais atvejais metotreksatas gali sukelti leukocitų kiekio sumažėjimą. Planuojant nėštumą, metotreksato džiovinimo skausmas reikėtų nutraukti tris mėnesius iki pastojimo.